LIETUVOS PIENO ŪKIŲ ASOCIACIJA

Ūkininkai papasakojo, kaip jiems sekėsi 65 melžiamų karvių bandą pervesti nuo saitinio į robotizuotą melžimą, kaip pasikeitė šeimos ūkininkavimo įpročiai. Karvių gerovės sprendimus ir pačius naujausius mokslinius atradimus šioje srityje pristatė LSMU Veterinarijos akademijos profesorius Ramūnas Antanaitis. Į klausimus, kodėl verta investuoti į inovacijų diegimą pieno ūkyje, atsakė UAB DeLaval specialistai.
Jakštaičių patirtimi domėjosi gausus būrys iš įvairių Lietuvos vietovių atvažiavusių ūkininkų, kuriems yra svarbios inovacijos.
Ūkyje įdiegtos DeLaval inovacijos: naujausias DeLaval VMS310 melžimo robotas su integruota RePro sistema; DeLaval DelPro bandos valdymo sistema; DeLaval Optiduo pašarų permaišymo ir pristūmimo robotas; DeLaval vėdinimo ir kiti karvių gerovės sprendimai. Viskas daroma buvo, pasak ūkininkų, su perspektyva plėsti ūkį, nieko neverčiant, negriaunant.
Aidos ir Dariaus Jakštaičių šeimoje jau penktą mėnesį karves melžia robotas. Inovacijos duoda naudą: pagerėjo karvių sveikatingumas, neliko rankų darbo, šeima turi daugiau laisvo laiko. O iki modernaus ūkio nueitas netrumpas kelias. Beveik prieš 30 metų Trumpininkų kaime įsigytoje senoje sodyboje jauna šeima pradėjo ūkininkauti.
Fermą ūkininkai statė naują. Pirmajame jų pastatytame tvarte tilpo 17 karvių. Dabar čia laikomos telyčaitės – pieningos bandos ateitis. Kita jų ferma buvo gerokai didesnė: melžta apie 80 karvių. Pernai lapkritį į naują modernią fermą perkeltos karvės nėra pririštos, kaip buvo ankstesniame tvarte, gali laisvai vaikštinėti, eiti melžtis. „Pradėjome ūkininkauti nuo 2 karvių, dar turėjome 14, kurias melžėm rankomis, po to prasidėjo bidonėliai, pieno melžimo linijos, kol galų gale perėjome prie roboto. Turėjome ir samdomų darbuotojų, bet visada kartu melžiau pati. Mintis apie robotą kilo maždaug prieš 10 metų, dabar jau smagu, fiziškai lengviau, nebereikia tupinėti apie kiekvieną karvę, liko tik karvučių stebėjimas kompiuteryje, nebe fizinis darbas“, – apie ūkininkavimo pradžią ir roboto naudą pasakojo Aida.
Fermoje įrengti selekciniai vartai, kurie, kaip pro muitinę, pritvinkusias karves nukreipia melžimo robotui, kitas – į šėrimo zoną. „Karvėms į ausis yra įsegti responderiai, tad, einant pro selekcinius vartus, jie gyvulį nukreipia ten, kur reikia. Karvė duoda 8 litrus pieno. Jei tiek neduos, ar nebus praėję 12 valandų, ją tiesiog nukreips į šėrimo zoną“, – džiaugėsi išmania įranga ūkininkai.
Naujai technologijai įdiegti gauta europinės paramos, ferma statyta iš savų lėšų, teko pasiskolinti ir iš banko, ženklios pagalbos sulaukė iš AB „Žemaitijos pienas“, kuris suteikė ilgalaikę paskolą, tikėdamas ūkio sėkme ir ateities perspektyva. Ūkininkai itin vertina ir džiaugiasi partnerio – pieno supirkimo įmonės palaikymu, ne vieną dėkingumo žodį išsakė Žaliavos pirkimų vadybininkei Karolinai Kulvietienei. Naują modernų tvartą pastatė per metus, baigus statybas, iš karto paleido laisvai vaikščioti karvutes.Modernizavimo imtasi pačiu laiku. Nors pieno kainos gerokai kritusios, Jakštaičiai nesigaili investavę į ūkį. „Dabar atlaisvėjo rankos, tapo daug lengviau, belieka išlaukti gerų pieno kainų“,– sakė optimizmo nestokojantis Darius.

Žemaitijoje ypač daug šeimos ūkių, kuriuose, labai trūkstant samdomų darbuotojų, yra labai didelis susidomėjimas šia įranga, mat robotui nereikia nei atostogų, nei laisvadienių, jie nesukčiauja, todėl yra patikimi pagalbininkai ūkyje.