Per lygiadienį, birželio 22-ąją, geriausios Šilutės rajono melžėjos rinkosi į V. ir J.Macijauskų ūkį. Tą popietę keliskart nuskambėjo žodis „pirmąkart“: pirmasis šiųmetis melžėjų konkursas pirmąkart surengtas pamario rajone, viename iš didžiausių pienininkystės ūkių. Pirmąkart tiek gausiai — iš 6 net 5 — dalyvavo melžėjos, melžiančios pieną „Žemaitijos pienui“. Net trys melžėjos: mama Žibutė Jurgelionienė, dukros Sandra ir Odeta atstovavo šeimininkų — Macijauskų ūkiui. Dvi konkursantės Irma Aleksonytė ir Reda Vilkienė atvyko iš žemės ūkio bendrovės „Sala“, taip pat bendradarbiaujančios su „Žemaitijos pienu“.

            Į melžėjų konkursą, kur organizatoriai šalia besiganančių Macijauskų piendavių įrengė palapinę, atvyko Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis, kiti svečiai ir renginio rėmėjai. Meras, pasveikinęs konkurso dalyvius, pajuokavo: jeigu reikėtų varžytis melžiant rankomis, o ne aparatais, gal ir jis prisijungtų, mat karvę moka melžti.

Konkursą „Geriausi melžėjai 2017“ į savo rankas perėmęs vertinimo komisijos pirmininkas, LSU Veterinarijos akademijos Josifo Taco melžimo technologijų centro vadovas Saulius Tušas, pasidžiaugė šilutiškių iniciatyva ir palinkėjo konkurso dalyvėms nugalėti jaudulį bei sėkmingai pasirodyti. Jis taip pat pristatė savo komandą — autoritetingus vertinimo komisijos narius: Ramutę Mišeikienę, Aldoną Šimkienę, Kristiną Odinienę, Gediminą Gerulį, Rūtą Nenortaitę ir Danguolę Urbšienę.

       Dalyvės rungėsi šešiose rungtyse. Pirmiausia reikėjo raštu atsakyti į teorinius klausimus. Įdomu, kad šioje rungtyje geriausiai pasirodė šiemet 9 klases baigusi ir per vasarą panorusi pasidarbuoti Macijauskų ūkyje Odeta Jurgelionytė. Antroji rungtis — melžtuvo sanitarinis apdorojimas. Čia antrąją vietą užėmė Odetos sesuo Sandra. Praktiškai visos konkursantės buvo gerai įvertintos už trečiąją rungtį — sanitarinį pasiruošimą. Ketvirtojoje rungtyje, nustatant somatines ląsteles, Sandra irgi lyderiavo. Tiek pat balų surinko ir jos mama Žibutė Jurgelionienė. O paskutinėje — pieno kiekio ir švarumo, melžiant stovėjimo vietoje, vertinimo — rungtyje nepralenkiama buvo Irma Aleksonytė iš žemės ūkio bendrovės „Sala“.

            S.Tušas ir kiti vertinimo komisijos nariai glaustai aptarė pasitaikiusias klaidas. Vis tik daug kam nepavyko įveikti jaudulio. Vertinimo komisijai susumavus rezultatus, paaiškėjo, jog pirmąją vietą užėmė Onutė Dačkauskienė. Sandra Jurgelionytė buvo antra, jos sesuo Odeta — ketvirta, o merginų mama Žibutė Jurgelionienė užėmė šeštąją vietą. Žemės ūkio bendrovės „Sala“ atstovės Reda Vilkienė pelnė trečiąją vietą, o jos draugė Irma Aleksonytė turėjo tenkintis penktąja vieta.

          Visas „Žemaitijos pienui“ melžiančias melžėjas apdovanojo renginio rėmėjai — Lietuvos pieno ūkių asociacijos administracijos direktorė Rigilda Banienė ir „Žemaitijos pieno“ Žaliavos pirkimo vadybininkai Petras Kulvietis bei Karolina Kulvietienė.

            Be to, antrosios ir trečiosios vietos laimėtojoms iš Macijauskų ūkio, bendradarbiaujančio su „Žemaitijos pienu“, įteikti specialūs prizai nuo Asociacijos ir žemaičių pieno perdirbimo bendrovės. Dovanų konkurso dalyvėms ir nugalėtojoms atvežė ir kiti rėmėjai.

            S.Tušas padėkos raštą ir dovaną įteikė ūkio šeimininkei V.Macijauskienei. Jai gerų žodžių bei dovanų negailėjo ir kiti rėmėjai.

          Pakalbinus V.Macijauskienę apie pieno ūkio puoselėjimą, ji sakė, jog jų ūkis skaičiuoja 13 metus. Į Šyšgirių kaimą prieš 29 metus atsikėlę Jonas ir Virginija Macijauskai įsikūrė 1886 metais statytame name, kuriame kažkada buvo vietinė mokykla. „Be europinės paramos sunkiai būtume išsivertę“,— sako Virginija. Moteris prisipažino, jog yra „Žemaitijos pieno“ patriotė. Bendrovė irgi vertina Macijauskų pastangas — kviečiasi į geriausių ūkininkų šventes Klaipėdoje, kur įteikiami apdovanojimai. Virginija džiaugiasi, jog sėkmingai dalyvauja kasdienėje pieno mėginių atrinkimo tvarkoje, nes už kokybę gauna piniginių priedų.

           Ūkininkavimo sąlygos šeimos nelepina, nes žemė — regioninio Nemuno deltos parko teritorijoje, kur netrūksta įvairiausių apribojimų. Pievos užliejamos Nemuno ir Atmatos vandeniu, pilname sąnašų, kurias reikia pašalinti.

Šeimininkė pasidžiaugė geromis melžėjomis. Štai melžėjų konkurse dalyvavusi Ž.Jurgelionienė su dukromis buvo surastos Vilkaviškio rajone. Joms Šyšgiriuose suteiktas gyvenamasis plotas, moteris tenkina ir atlygis už darbą.

Pakalbinta Ž.Jurgelionienė pastebėjo, jog augina didelę šeimą — šešetą vaikų — trejetą dukrų ir tiek pat sūnų. Be jau minėtųjų Odetos ir Sandros, karvutes melžia ir Dainora. Gintautas, Erikas ir Orestas — dar mokyklinukai.

      Ūkio šeimininkai Macijauskai užaugino dvejetą atžalų. Mantas — jaunasis ūkininkas, puoselėjantis mėsinę galvininkystę, o dukra Daiva pamilo žirgus. Jai patinka mokyti vaikus jodinėti ristūnais.

Žinoma, prie pašarų ruošos kimba darniai visi: ne tik tėvas su sūnumi, bet ir samdomi darbininkai. „Turime šaunaus jaunimo, kuriuo esame patenkinti“,— sakė kaip vijurkas visur skubėjusi ir šventėje dalinusi savo šypseną bei svetingai priėmusi svečius Virginija.

​

​

​

​

​

​

​

​

​

​

​

​

​

​

​

​

​

​

​

​

​

​

​

 

 

 

 

 

 

 

 

aut. A.Dačkervičius