Silvos Sendriuvienės darbinis 30-metis kupinas pokyčių, iššūkių, pareikalavęs neatidėliotinų ir racionalių sprendimų įgyvendinimo. Klaipėdietė, baigusi tuometį Kauno politechnikos institutą, 1985 metais atvyko į Telšių sūrių gamyklą. Inžinierė mechanikė, studijavusi maisto pramonės mašinas ir aparatus, darbinį kelią pradėjo laboratorijoje, kuriai vadovavo Gražina Norkevičienė, sūrių laborante. Čia ji darbavosi apie dvejetą metų.

     „Kadangi buvau priskirta prie sūrių cecho, tai jo darbuotojus geriausiai pamenu. Labiausiai įstrigo gamyklos senbuvių įspūdingi pasakojimai apie sūrį. Jaučiau, kad tie žmonės — kūnu ir dvasia — tikri savo dalyko žinovai, tarsi užsigimę pienininkai. Tuomet man, jaunajai specialistei, keistokai atrodė jų skaičiuojami dešimtmečiai, prabėgę vienoje darbovietėje. Nepajutau, kaip prabėgo laikas, ir aš savo tris dešimtmečius jau skaičiuoju“,— mąsliai šypsodamasi sako S.Sedriuvienė.

     1987-aisiais Silva perėjo į įmonės Technikos skyrių, kur pradėjo darbuotis inžiniere mechanike, o didžiausios įdomybės, pasak specialistės, prasidėjo Lietuvai tapus nepriklausoma — 1990-aisiais metais.

Viskas vyko šuoliais — juk nuo anuometės planinės ekonomikos reikėjo persiorientuoti į rinkos ekonomiką. Naujos statybos, moderni įranga, produkcijos konkurencingumas, naujų rinkų paieškos,— visa tai persipynė neatsiejamais saitais, kurie buvo įmonės darbuotojų rankose. Tuos saitus drauge su kitais tvirtai laikė ir S.Sendriuvienė. „Dirbome neskaičiuodami valandų, o namo išeidavome tik baigę darbą — juk pieno pramonėje kitaip ir negali būti“,— prisiminė Silva.

     Tapus Lietuvai Europos Sąjungos nare, iškilo naujų reikalavimų ir neatidėliotinų sprendimų. Įmonė daug dėmesio skyrė savo gamybos ūkiui su konkurencingomis Lietuvos ir Europos pieno pramonės įmonėmis perorientuoti.

     Įgyvendinami vienas po kito europiniai projektai. Nuo 1993 metų baro meistru, vyr. energetiku dirbęs, o dabar Technikos direktoriumi dirbantis Robertas Pavelskis tik geru žodžiu mini S.Sendriuvienę. „Ji padėjo įgyvendinti daugybę svarbių įmonės gamybinei pažangai pasiekti ir aplinkosauginių projektų. Silva preciziškai atlieka savo darbą, išgvildendama net smulkmenas, kurios kartais iš pirmo žvilgsnio atrodo nereikšmingos, tik vėliau pasirodo, kad jos akylumas tikrai buvo pamatuotas. Silva — principinga ir niekam nenuolaidžiaujanti darbuotoja. Gal dėl to šalia kitų svarbių darbų jai patikėtas ir atsakingas aplinkosauginis baras“,— sako R.Pavelskis. Jam antrino ir įmonės veteranė projektų vadybininkė Irena Baltrušaitienė. „Silva — ne tik draugiška ir kolektyvo žmogus, bet ir labai dalykiška: ko imasi, tą visuomet padaro“,— sako ji.

      Silva labai vertina kolektyvą, su kuriuo ranka rankon — jau trejetas dešimtmečių. Savo ruožtu jai malonu, kad valdybos pirmininkas Algirdas Pažemeckas nepamiršta veteranų. Jai ir nuotrauka — viena iš mieliausių, kur ranką spaudžia įmonės vadovas.

      „Visi žinome kolektyvo šūkį „Tobulumo link!“. Juo vadovaudamiesi ir dirbame“,— trumpai ir aiškiai savo kasdienės veiklos tikslą nusakė S.Sendriuvienė.

      Gražios darbinės sukakties proga jos nepamiršo pasveikinti ir žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. Inovatyvių technologijų ir projektų skyriaus inžinierė-ekologė Silva Sendriuvienė už ilgametį profesionalų ir atsakingą darbą 30-ies darbo metų bendrovėje proga apdovanota ministrės padėkos raštu. Tokia neeiline proga S.Sendriuvienę apdovanojo ir įmonės vadovybė. Dovanota sūrio DŽIUGAS pakuotė ypač pradžiugino anūkėlę Augustę, kurią mažylė ilgai nepaleido iš glėbio.

 

 aut. Algirdas Dačkevičius