www.lpua.lt > Straipsniai >Vien dar­bu gy­ve­ni­mas neuž­go­žia­mas

Ūkininkas, pieno kooperatyvo vadovas ir
bendruomenės telkėjas


Regis, vienam žmogui tokių pareigų būtų per daug, bet ne sumanumo, energijos ir atkaklumo nestokojančiam Petrui Brikui, įkūrusiam žemės ūkio kooperatyvą „Paežerių pienas“, pačiam sėkmingai ūkininkaujančiam ir vadovaujančiam kaimo bendruomenei. Prie viso to jam patikėtos ir seniūnaičio pareigos.

 



Dirvonėnų kaimas Šiaulių rajone ribojasi su Kelmės ir Telšių rajonais. Šiame krašte Petras gimė ir pasiliko jį puoselėti. Matyt, nepaleido gilios senelių ir prosenelių šaknys, čia glūdinčios nuo XVII amžiaus.
Po kolūkio griūties, kur Petras dirbo vyr. inžinieriumi, reikėjo imtis savarankiško ūkininkavimo, todėl jis nutarė sutelkti žmones į žemės ūkio kooperatyvą „Paežerių pienas“. Žinoma, ir pats ėmėsi ūkininkauti, pradėjęs nuo 11 karvių, o pieną tiekė šiam kooperatyvui. „Buvo laikai, kai kooperatyvas turėjo apie 200 pieno tiekėjų, bet, tuštėjant kaimams, jų beliko apie 150“,— pasakojo pieno kooperatyvo įkūrėjas.
Norint plėsti pienininkystės ūkį, reikėjo ūkinių pastatų. Petras įsigijo buvusio kolūkio gyvulininkystės kompleksą, kurį renovavo. Dabar čia vienur yra 100 piendavių, o gretimai po renovacijos įkurdinta dar 80, kurios vaikšto palaidos ir guli ant gilaus kraiko. Šios karvės melžiamos neseniai įrengtoje modernioje aštuonių vietų pieno melžimo aikštelėje. Tai labai patogu ir gyvuliams, ir melžėjoms, o pažanga, be abejonės, įtakoja ir pieno kokybę.
„Labai dėkoju už suteiktą paramą aikštelei įrengti „Žemaitijos pieno“ bendrovės vadovybei, didelį dėmesingumą mūsų įgyvendinamai naujovei parodžiusiam šios įmonės Logistikos departamento direktoriui Mariui Dromantui, nuolat dalykiškai bendradarbiaujančiam Žaliavos pirkimo direktoriui Sauliui Urbonui“,— su dėkingumu kalbėjo ūkininkas.
Fermoje, pieno blokuose ir melžimo aikštelėje vyrauja švara ir tvarka. Tai didelis fermos vedėjos Dalios Pocienės, taip pat visų penkių melžėjų nuopelnas. Pagalbinėse darbo ir poilsio patalpose neužuosi gyvulių kvapo, o koridorius — tarsi paveikslų galerija, nes nuo sienos žvelgia fotografijos su užfiksuotomis įvairiausių žemės ūkio darbų akimirkomis. O tų akimirkų pasirinkti tikrai yra iš ko, nes dvi dešimtys žmonių darbuojasi ne tik gyvulininkystėje, bet ir augalininkystėje, mechaninėse dirbtuvėse bei kitur, nes visais metų laikais ūkyje darbų darbelių netrūksta.
Petras Brikas — vienas iš geriausių Šiaulių rajono ūkininkų, kurio ūkis net du kartus tapo konkurso „Metų ūkis“ laureatu, taip pat turi daugybę kitų apdovanojimų, bet, pasak pašnekovo, ne tai svarbiausia. Svarbiausia, kad kaimas gyvuotų, o žmonės turėtų darbo.
„Su „Žemaitijos pienu“ bendradarbiaujame jau 16 metų. „Šiuo metu „Paežerių pienas“ kasdien bendrovei parduoda po 6 tonas kokybiško pieno, kurio dalis atkeliauja ir iš mano fermų“,— pasakojo Petras. Jo žmona Rima tvarko visą ūkio buhalteriją, o dėl ateities perspektyvos ūkininko žvilgsnis labiausiai krypsta į sūnų Nedą. Jis Vilniaus universitete baigė bakalauro studijas, o dabar žinias gilina magistrantūroje, studijuodamas ekonometriją.
Šalia visų darbų Petras dar suspėja vadovauti Dirvonėnų kaimo bendruomenei, taip pat yra seniūnaitis. „Stengiamės gražinti mūsų gyvenamąją aplinką, vieną kitą projektėlį įgyvendinome. Pastatėme Lietuvos Nepriklausomybės 100-mečiui akmenį, įrengėme paplūdimį, talkinant VDU Telšių fakulteto menininkams, gyvenvietėje atsiranda patrauklių meno ženklų“,— sakė savo gimtojo krašto puoselėjimu besirūpinantis Petras Brikas.


 

© 2014 dizaino propaganda    >>>        >>>    LIETUVOS PIENO ŪKIŲ ASOCIACIJA. Sekite mus čia: