LIETUVOS PIENO ŪKIŲ ASOCIACIJA

Petras Skrodenis pastebėjo, jog pernai balandžio 1-ąją fermoje pradėjo darbuotis patys pažangiausi „DeLeval“ melžimo robotai. Jų nauda akivaizdi, nes dienos karvių primilžiai šiuo metu padidėjo 700-800 kg pieno. „Be to, kaimas sensta ir vis sunkiau surasti gerų melžėjų, todėl anksčiau ar vėliau didesni pienininkystės ūkiai turės modernizuotis ir be melžimo robotų neišsivers. Labai svarbu, kad melžimo robotai darbuojasi visą parą ir jiems nebaisios jokios pandemijos“,— pasakojo ūkininkas.
Naudingiausiomis roboto funkcijomis P.Skrodenis įvardijo somatinių ląstelių skaičiuotuvą, karvių veršingumo nustatymą 28-ąją dieną po apsėklinimo, tešmens ir spenių paruošimą.
Nors karvių sveikatingumas, somatinės ląstelės ir bakterinis pieno užterštumas nekėlė rūpesčių ir anksčiau, joks žmogus taip nenuvalys spenių, kaip tai padaro šis robotas. Robotas suteikia daug duomenų, kuriuos labai lengva matyti ir analizuoti, todėl Petras daug laiko praleidžia prie kompiuterio, stebėdamas bandos valdymo programos teikiamus duomenis. Juk įdomu viską stebėti — kiek ir kuri karvė davė pieno, kada ir kiek kartų melžėsi, kiek koncentruotųjų pašarų suėdė ir visa kita.
Labai svarbu tai, kad į kritinius su reprodukcija susijusius klausimus galima gauti atsakymą automatiškai iš „DelPro“ programos ar siunčiamų perspėjimų ir pranešimų. Visa tai padeda turėti sveikesnes karves, mažinti veterinarines išlaidas ir dirbtinio sėklinimo kaštus. Taip daugiau karvių tampa veršingos tinkamiausiu metu, ir jų laktacijos būna produktyvesnės. Be abejo, tai neša ekonominę naudą, nes pieno ūkio pelningumui reprodukciniai rodikliai labai svarbūs.
Robote taip pat sumontuoti tiesioginiai somatinių ląstelių skaičiuotuvai, naudojama naujausia spenių paruošimo technologija. Tai dar labiau patobulinta technologija su sūkurine vandens čiurkšle, užtikrinanti maksimalią spenio higieną ir tai atlieka atskiru melžikliu, užkertant kelią patekti pirmų čiurkšlių pienui į pieno aušintuvą.
Naujausia spenių atpažinimo ir melžtuvo uždėjimo sistema dar labiau pagerino melžimo procesą ir palengvino darbą, kadangi leido išvengti kiekvienos karvės individualaus apmokymo. Taigi su naujuoju robotu pritaikyta ir visiškai naujos kartos karvės spenių atpažinimo sistema. Roboto ranka, vaizdo kameros dėka „matanti“ realų vaizdą, tarsi atkartoja žmogaus judesius, tik dar greičiau bei tiksliau pataiko uždėti melžiklį ant spenio ir jį visada vienodai paruošia melžti. P.Skrodenis pastebėjo, kad modernus ūkininkavimas labai efektyvus, nes dabar per dieną užtenka vieno samdomo žmogaus rankų. Jis susitvarko, prižiūrėdamas ne tik piendaves, bet ir visus 250 galvijų. Galvijų šėrimas ir veršelių girdymas taip pat problemų nekelia, nes — mechanizuoti.
Su ūkininku nuolatos bendradarbiaujanti „Žemaitijos pieno“ Žaliavos pirkimo vadybininkė Danutė Jokubauskienė pasidžiaugė puikiais ūkininko pienininkystės rodikliais. 2020 metais iš karvių vidutiniškai buvo melžiama po 11000 kg natūralaus pieno, o šiuo metu iš 120 melžiamų karvučių „Žemaitijos pieno“ bendrovei kas antrą dieną parduodama po 6500-7000 kg pieno. Jo kokybinai rodikliai geri: riebumas — 4,25 proc., baltymingumas — 3,5 proc., SLS piene — 120-130 tūkst./ml, BBS — 20 tūkst./ml, laktozės — 4,65 proc., urėjos — 15 mg/100ml.
Visuomet ūkininkui buvo svarbios karvučių veislinės savybės. Jis Lietuvos juodmarges kryžmina su holšteinų veislės buliais ir mato ateities karvių bandą, kuri duos A2A2 pieną. „Jau dabar apie 70 proc. bandos yra tokios piendavės, o po septynerių metų galėtume turėti visas karvutes, kurios duos A2A2 pieną“,— sakė P.Skrodenis. Puoselėjant pienininkystės ūkį, labai didelę reikšmę turi kokybiški pašarai. Ūkininkas labiausiai vertina kukurūzų silosą ir šienainį. Pastarąjį ne rulonuoja, o slegia į tranšėja. Pasak pašnekovo, taip pagaminamas tolygesnis pašaras, nes rulonai vienas nuo kito neretai savo pašarine verte skiriasi.
Šeima, pradėjusi ūkininkauti 2006 metais ir turėdama 6 karvutes, kurias melžė rankomis, savo užsispyrimo ir žingeidumo dėka šiandien garsėja ne tik rajone, bet ir tarp geriausių ūkininkų, bendradarbiaujančių su „Žemaitijos pieno“ bendrove. „Iš pradžių daug ko nežinojome, bet labai pagelbėjo didžiulę patirtį turintis mokslininkas Sigitas Japertas. Jo patarimai lėmė, geriau perprantant ir valdant visą pienininkystės ūkį. Ir šiandien mokslininko konsultacijomis remiuosi“,— sakė P.Skrodenis.
Jis pasidžiaugė savo šeimos vieningumu, ypač sprendžiant sudėtingesnius pienininkystės pažangos reikalus. „Visi — aš, žmona Jolanta ir sūnus Karolis — vieningai kibome į darbą, kai reikėjo fermoje „įdarbinti “ melžimo robotus“,— šypsodamasis pasakojo Petras. Tiesa, žmonai, be visų darbų, rūpi ir Tauragės rajono savivaldybės reikalai, nes ji — šio rajono Tarybos narė.
Ūkininkas sakė, jog visą nuosavą žemę — 120 hektarų — skiria pienininkystės ūkiui puoselėti. „Pievų užtektų ir antrątiek karvučių pašerti“,— sako Petras. O gal jų ateityje tiek ūkyje ir bus?