Mastitas — viena iš brangiausių piendavių ligų
www.lpua.lt > Straipsniai >Pašalinio vandens atsiradimo piene priežastys ir prevencija

Tik iš geros kokybės pieno galima pagaminti kokybiškus pieno produktus, o geros kokybės pieną galima gauti tik iš sveikų, maistingais pašarais šeriamų karvių, prižiūrimų laikantis higienos reikalavimų.
Be kruopštaus pieno gamintojų darbo ūkiuose, gardaus ir saugaus produkto nepagaminsi. Tešmens uždegimas (mastitas) yra pasaulinė problema ir pati brangiausia pieninių galvijų liga. Nekontroliuoti mastito — tai tas pats, kaip išpilti pieną į kanalizaciją.
Yra dvi tešmens uždegimo formos: slaptasis (subklinikinis) ir klinikinis. Kad karvė serga klinikiniu mastitu, galima įtarti iš pakilusios tešmens temperatūros. Be to, pažeistas tešmens ketvirtis parausta, patinsta, yra skausmingas, pakinta ir pieno išvaizda. Karvei sergant slaptuoju tešmens uždegimu, piene ir tešmenyje iš pirmo žvilgsnio jokių pakitimų nematyti, tačiau pieno gamyba sumažėja ir pakinta jo sudėtis bei padidėja somatinių ląstelių skaičius, piene randama mikroorganizmų ir jų išskirtų toksinų.
Karvių sergamumas slaptuoju mastitu Lietuvoje pastaruosius metus didėja, juo jau serga apie 56 proc. laktuojančių karvių. Visose išvystytos pienininkystės šalyse, siekiant įvertinti, ar pienas gautas iš sveikų, nesergančių tešmens ligomis karvių, tiriamas somatinių ląstelių skaičius (SLS). Tai yra pats lengviausias ir pigiausias tyrimas, siekiant įvertinti, ar pienas tinkamas vartoti.
Lietuvoje atliekami gyvūnų produktyvumo tyrimai pieno ūkiuose, kas yra viena iš svarbiausių priemonių, lemiančių sėkmingą gyvūnų selekcijos procesą, racionalų ir pelningą jų veisimą, gerinant bandų sudėtį, produktyvumo ir sveikatingumo rodiklius, didinant pieno gamybos efektyvumą, ūkių stiprėjimą. Produktyvumo tyrimai naudingi, nes gaunama išsami informacija apie kiekvieną bandos gyvūną, planuojami prevenciniai darbai, siekiant išvengti mastitų, nustatomi ir gydomi slapti bei klinikiniai mastitai, išvengiama medžiagų apykaitos ligų, taikoma ligų profilaktika, mažinamas neproduktyvusis karvių laikotarpis, gaunama daugiau veršelių, kryptingai auginamas prieauglis, tinkamai sudaromi šėrimo planai, mažinamos pašarų sąnaudos, kontroliuojami ir optimizuojami bandos struktūros pokyčiai, iš pieno mėginių nustatomas ankstyvasis karvių veršingumas, atliekami pieno mėginių tyrimai sveikos bandos statusui gauti ir palaikyti. Lentelėje pateiktas ūkis, kuriame laikoma 40 melžiamų karvių, per parą pieno primelžiama apie 900 kg. Ūkyje yra vykdoma gyvūnų produktyvumo kontrolė. Balandžio mėn. kontrolė nebuvo vykdoma dėl COVID-19. Per vienerių metų laikotarpį matome, kaip kiekvieną mėnesį kinta somatinių ląstelių skaičius ir kaip somatinės ląstelės įtakoja pieno kiekio kritimą. Nuostoliai pradedami skaičiuoti, kai SLS vidurkis per 200 tūkst./ml.
Sveikų karvių ir sergančių mastitu karvių pieno kokybinių rodiklių palyginimas. Padidėjus SLS, sumažėja pieno riebumas, laktozės kiekis, primilžis, keičiasi pieno baltymų sudėtis.
Produkuojamo pieno kiekiui ir sudėčiai didelę įtaką turi karvių sveikata. Sergant užkrečiamosiomis ir neužkrečiamosiomis ligomis, sutrinka organizmo normalios fiziologinės funkcijos, todėl sumažėja ar visai sutrinka pieno gamyba bei pakinta jo sudėtis. Uždegiminė reakcija tešmenyje lemia pieno kiekybinius ir kokybinius pokyčius.
Didesnis kaip 200 tūkst./ml somatinių ląstelių skaičius — pagrindinis indikatorius, rodantis, kad karvė jau serga slaptuoju tešmens uždegimu (mastitu). Mastitas — viena iš brangiausių piendavių ligų. 60-70 proc. visų nuostolių, patiriamų ūkiuose, yra dėl karvių ligų, tokių kaip mastitas. Sveikos karvės piene gali būti tik iki 200 tūkst./ml (vidutiniškai 50-75 tūkst./ml). Karvei susirgus tešmens uždegimu, somatinių ląstelių padaugėja šimtais tūkstančių ar net milijonais, skaičiuojant 1 ml pieno. Sumažėjęs pieno primilžis yra vienas aiškiausių mastito požymių. Ar produktyvumas labai sumažės, priklauso nuo uždegimo laipsnio, kurį galima nustatyti pagal SLS piene. Jei SLS yra 100 tūkst./ml, pieno kiekis pradeda mažėti proporcingai SLS didėjimui. Remiantis tyrimų rezultatais, karvių produktyvumas dėl šios ligos iš vieno tešmens ketvirčio per dieną sumažėja 25-35 proc., iš karvės per laktaciją — 10-15 proc., iš karvių bandos per laktaciją — 5-10 proc. Jei SLS viršija 200 tūkst./ml ribą 100 tūkst./ml, netenkama 2,5 proc. pieno produkcijos, jei 200 tūkst./ml — 5 proc., t.y. 100 tūkst./ml virš normos prilygsta 2,5 proc. prarandamo pieno kiekiui (pavyzdys: jei SLS bandoje siekia 500 tūkst./ml, netenkama 7,5 proc. pieno produkcijos). Lietuvoje SLS vidurkis kai kuriais mėnesiais viršija net 600 tūkst./ml. Skaičiuojama, kad dėl mastito Lietuvoje vidutiniškai iš karvės per laktaciją prarandama apie 650 kg pieno, t. y. apie 130 eurų iš vienos karvės.
Ekonominiai nuostoliai susidaro dėl pieno produkcijos sumažėjimo 50-55 proc., gydymo išlaidų 20-25 proc., taip pat išlaidos, kurios atsiranda išbrokuojant karves 30-35 proc.
VEIKSNIAI, LEMIANTYS ŽALIAVINIO PIENO
KOKYBINIUS RODIKLIUS
Pieno supirkimo kainą veikia trys veiksniai — pieno kokybė, baltymų ir riebalų santykis bei pieno kiekis.
Smulkaus ir stambaus pieno gamybos ūkiai už žaliavinį pieną gali gauti skirtingą kainą. Didžiausias pieno supirkimo kainas užsitikrina pieno gamintojai, kurie mažesnėmis gamybos sąnaudomis gauna didesnį primilžį, o jį lemia sveika ir produktyvi karvių banda, nekelianti rūpesčių dėl pieno kokybės. Taip pat kainų skirtumą lemia skirtingos pieno surinkimo ir pristatymo perdirbti išlaidos. Pieno surinkimas iš kiekvieno smulkaus ūkio didina pieno gaminių gamybos sąnaudas.
Vartotojai reikalauja geros kokybės pieno produktų. Geras kvapas ir skonis yra svarbiausias vartotojų reikalavimas. Taip pat labai svarbu, kad produktai ilgai išsilaikytų ir būtų saugūs. Iš mastitinio pieno kokybiškų ir saugių produktų neįmanoma pagaminti visų pirma dėl to, kad jame yra mažiau sausųjų medžiagų, blogai koaguliuoja kazeinas, mažesnis pieno stabilumas aukštoje temperatūroje. Gamybos procese ne visuomet pastebimi mastitinio pieno perdirbimo trūkumai, nes paprastai jis sumaišomas su dideliu normalaus pieno kiekiu. Iš gero ir mastitinio pieno mišinio pagaminti produktai gali būti blogesnio kvapo, jie greičiau genda. Be to, vartojant užterštus patogeninėmis tešmens bakterijomis ir jų toksinais pieno produktus, kyla pavojus žmogaus sveikatai.
Pieno, turinčio daug somatinių ląstelių, nesuperka perdirbėjai, todėl pasitaiko atvejų, kai somatinių ląstelių skaičius gamintojo ūkyje sumažinamas neįteisintais metodais ir priemonėmis (pavyzdžiui, pieno veikimas išcentrine jėga), tačiau pieno kokybė nepagerėja, o tik iškreipiama pieno sudėties informacija (tokiame piene lieka ligas sukeliančių mikroorganizmų ir toksinų).
Norint turėti sveiką pieninių galvijų bandą, reikia reguliariai tikrinti karvių tešmenų sveikatingumą, sekti pieno rodiklių kaitą, registruoti kiekvienos karvės klinikinio mastito atvejus ir nustatyti jo sukėlėją, likviduoti karves, užsikrėtusias atspariais gydymui mikroorganizmais, tinkamai prižiūrėti melžimo įrangą bei gerinti zoohigienines sąlygas.
Problema yra išties didelė, tad pirmiausia reiktų, kad karvių sergamumas mažėtų, o pieno kokybė gerėtų. Reikia parengti ilgalaikę karvių sergamumo mastitu mažinimo ir pieno kokybės gerinimo programą. Kad ji būtų įgyvendinta, pieno gamintojai, perdirbėjai ir valstybė turi veikti išvien. Ūkininkams reikalinga profesionali pagalba, nustatant karvių sergamumo mastitu priežastis ir paruošiant sanavimo planus, kaip tas priežastis pašalinti.