LIETUVOS PIENO ŪKIŲ ASOCIACIJA

Prieš ketvertą metų, lankydamiesi pas Kelmės rajono Šaukėnų seniūnijos Kalniškių kaimo ūkininkus Editą ir Darių Ričkus, džiaugėmės jų sėkmingu startu, darbuojantis modernioje fermoje su išmaniaisiais pagalbininkais – pieno melžimo robotais. Šįkart apsilankius, buvo įdomu sužinoti apie nepilnai per penkmetį atsiradusius teigiamus pokyčius pieno ūkyje. Pasirodo, jų gana nemažai.

 

Edita ir Darius Ričkai

Pasak Dariaus, įdiegus melžimo robotus ir automatinį šėrimą, karvių produktyvumas išaugo. Kai senajame tvarte karvės buvo melžiamos į pieno liniją, jų kasdienis produktyvumas sudarė 24-26 kg, metinis – apie 8 t pieno. Pasikeitus melžimo ir šėrimo technologijoms, padidėjo iki 35-36 kg per dieną. Vidutinis metinis primilžis iš vienos karvės artėja iki 12 tonų per metus. Jau 2021 metais Lietuvos galvijų veisėjų asociacija (LGVA) Ričkų ūkį buvo pripažinusi produktyviausiu. Sumanius ir darbščius ūkininkus sėkmė lydėjo ir respublikiniame konkurse „Pienės 2022“, kur tarp šeimos ūkių pelnyta antrosios vietos nominacija „Efektyviausi Lietuvoje pieno gamintojai“. Šiame konkurse laimėta ir nominacija kitoje kategorijoje „Sparčiausiai Lietuvoje augantys pieno gamintojai“.
Pienininkystės ūkio augimas iš tikrųjų akivaizdus: jeigu 2019 metais ūkininkai turėjo 96 piendaves ir melžė 87, tai šiuo metu jų turi 137 ir melžia 120. Pagausėjo ir piendavių pamainos – telyčaičių. Jeigu 2019 metais jų turėjo apie 90, tai šiuo metu – apie 130.
Jeigu prieš ketvertą metų buvo džiaugiamasi produktyviausia karvute Rausve, kuri per parą atseikėdavo vidutiniškai po 50 litrų pieno, tai šiandien ūkininkai gali pasigirti karvute Gulbe, kurios vidutinis paros išmilžis – apie 72 litrai pieno. Darius pateikė šios piendavės išmilžio statistiką pagal laktacijas: per pirmąją laktaciją buvo primelžta 11,5 tonos, per antrąją – 15 tonų, per trečiąją – 17 tonų, per ketvirtąją – 19 tonų pieno.
Kasdien „Žemaitijos pienui“ ūkininkai parduoda apie 3500 kg natūralaus kokybiško  4,52 proc. riebumo ir 3,37 proc. baltymingumo pieno. Geri ir kiti kokybiniai rodikliai: SLS piene – apie 286 tūkst./ml, BBS – apie 10 tūkst./ml, laktozės kiekis piene – apie 4,48 proc., urėjos – 23 mg/100 ml. Pienininkystės ūkis dalyvauja kasdienėje pieno mėginių paėmimo tvarkoje, todėl „Žemaitijos pienas“ už parduodamą kokybišką pieną moka piniginių priedų.
Robotizavus fermą, darbas tapo lengvesnis, gerokai sumažėjo rankų darbo, nes tereikia tik dviejų darbininkų. Automatinė šėrimo sistema labai sumažino pašarų nuostolius – jų suvartojimas siekia 98 proc. Tai turi reikšmingos įtakos produktyvumui, skatina karves dažniau eiti melžtis.
Labai padeda pieno ūkio efektyvumui gerinti moderni karvių bandos valdymo programa „Cow manager“, leidžianti kontroliuoti bandos priežiūrą. Ji nenutrūkstamai fiksuoja visus duomenis apie kiekvieną gyvulį bei pateikia išsamias ataskaitas tiesiog į mobilųjį telefoną. Atsižvelgiant į pateikiamus rodiklius, galima pagerinti karvių pieno primilžius, sveikatingumą, pašarų sunaudojimą bei kitus rodiklius.
Rūpinantis karvučių sveikatingumu, taikoma daug pažangių priemonių, atitinkami boliusai. Pasak šeimininkų, labai pasiteisino boliusas „Kexxtone“. Jis padeda pieninių karvių ir telyčių sergamumui ketoze sumažinti prieš arba po veršiavimosi, kai tikėtina, kad joms gali pasireikšti ketozė.
Fermoje – nepriekaištinga švara, ventiliacija, daug šviesos, įrengti šepečiai karvutėms nugaroms pasikasyti. Piendavės guli ant specialių čiužinių. Akivaizdu, kad karvutės mylimos, todėl drąsiai tiesia kaklus ir svetimam žmogui, norėdamos draugiškai lyžtelėti.
Šeima ne vien darbu gyva. Aplankyta daugybė Azijos ir Europos šalių, kai kada ir svečiose šalyse patirties semtasi, ypač pienininkystės ūkio modernizavimo reikalais.

Greitai bėgančius metus Dariui priminė atskubėjęs jo jubiliejinis 50-asis gimtadienis. Ta proga sumanų ir drąsiai naujoves diegiantį ūkininką nuoširdžiai pasveikino Lietuvos pieno ūkių asociacijos administracijos direktorė Kristina Katinienė ir „Žemaitijos pieno“ žaliavos pirkimo vadybininkė Aldona Krikščiūnienė, palinkėdamos ir toliau sėkmingais darbais garsinti gimtąjį kraštą.