top of page

www.lpua.lt > Straipsniai > Idėjiniai ekologistai

 „Esame idėjiniai ekologistai“,— tvirtina pajūrališkiai ūkininkai
 

jokubaitis.tif
Šie žodžiai pasitvirtina su kaupu, nes Šilalės rajono Pajūralio miestelyje gyvenantys Inga ir Vygantas Jokubaičiai, priklausantys Ekologinių ūkių asociacijai, apie 15 metų puoselėja ekologinį pienininkystės ūkį. Ne vieną ketvirtį ūkis buvo pripažintas tarp geriausių ekologiško pieno gamintojų, o jo šeimininko nuotrauka ir pasiekti puikūs rezultatai paviešinti „Pienininkystės“ laikraštyje.
 

Inga ir Vygantas Jokubaičiai

Ne išimtis ir šių metų trečiasis ketvirtis, kur ketvirtoje vertinimo grupėje (nuo 1000 iki 1999 kg/d.) vidutiniškai per dieną buvo parduota 1467 kg natūralaus pieno. Jo kokybė gera: SLS piene — 147 tūkst./ml, BBS — 11 tūkst./ml, laktozės kiekis piene — 4,60 proc., urėjos — 15 mg/100 ml. Produktyvumas iš vienos karvės per 2021 metus — 7230 kg.
Jokubaičiai įsitikinę, jog ekologinis ūkininkavimas yra nuolatinė kūryba, lydima ištikimybės savam darbui, meilės ir atsakomybės. Tai labai lemia gerus rezultatus. Svarbiausia, kad pajūrališkiai kuo puikiausiai išmano tai, ką daro. O vertingų žinių įgauna įvairiuose seminaruose, kelionėse į užsienį, pasinaudodami mūsų šalies ūkininkų gerąja patirtimi.
Labai svarbus žmogiškasis faktorius. Karvutes melžia sąžiningos ir savo darbą išmanančios melžėjos Rima ir Gražina. Šeimininkai už profesionalumą gyrė buhalterę Giedrę, į kurią galima kreiptis visada — net ir švenčių dienomis. Pati Inga — pagrindinė įvairių projektų rašytoja. Ji gabi ne tik humanitariniams mokslams — apie 10-metį Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijoje dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą, dirbo socialine pedagoge, bet ir studijavo verslo teisę. O kur dar vaiko teisių apsaugos vadybos magistrantūra ir įvairios iniciatyvos, garsinusios ne tik jų autorę, bet ir ją supančią aplinką. Moteris yra baigusi ir buhalterijos kursus.
Prie viso to pridėkime keturių atžalų šeimą. Dukra Evelina — būsimoji gydytoja, dar studentė, vyresnysis 17-metis sūnus Nojus — gimnazistas, jo aštuonerių metų brolis Jonas — irgi moksleivis, o mažasis — trejų metukų Ąžuolas — visų džiaugsmas. Vyresnieji — puikūs tėvų pagalbininkai ir darbuojasi, nelaukdami pagyrų.
Reikia pastebėti, kad ąžuolo simbolis šeimoje — labai svarbus. Štai prie sodybos šlama išlakus ąžuolas su pritvirtinta lentele, jog jį tėvas Benediktas su sūnumi Vygantu pasodino 1991 metais Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo garbei. Regis, praėjo vos trisdešimtmetis, o medis atrodo kaip šimtametis. Matyt, prie neeilinės progos prisideda ir gimtosios žemės jėga, kelianti dangun ąžuolo viršūnę. Kiek tolėliau — Ingos ir Vyganto pastatytas koplytstulpis su Rūpintojėliu ir plazda Lietuvos istorinė vėliava.
Patriotiškai nusiteikęs tėvas ir mama, kolūkiniais laikais pagarsėjusi kaip geriausia melžėja visame Šilalės rajone, buvo didžiausi darbštumo pavyzdžiai sūnui. Jie buvo įsitikinę, jog Vygantas neatitrūks nuo gimtosios žemės. Sūnus su kaupu pateisino tėvų viltį, o kai prisidėjo jo išrinktoji Inga, ūkis įgavo dar didesnį vystymosi pagreitį.
„Dabar kitaip ir nemokėtume ūkininkauti, nes mūsų filosofija labai aiški — tiekti ekologišką pieną „Žemaitijos pieno“ ekologiškiems produktams gaminti ir tausoti aplinką, kurioje gyvename“,— sakė Inga. Žinoma, ekologiškas ūkininkavimas pateikia savų iššūkių, nes pareikalauja didesnių išlaidų visoms ūkininkavimo grandims — nuo žemės tręšimo iki gyvulių šėrimo, jų gydymo ir t.t. Būna, kad kai kas ir pasišaipo, jog, daugiau dirbant, mažiau gaunama. Pasak sutuoktinių, ypač nelengvi buvo ketvertas metų, kai dėl biurokratinių nesklandumų pavėluota pereiti į kitą ekologinio ūkininkavimo etapą ir negauta europinių išmokų. Reikalai pasitaisė į gerąją pusę 2021 metais po žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko vizito į Jokubaičių ūkį. Išklausęs problemas dėl išmokų, ministras atkreipė dėmesį ir priėmė sprendimą, kad visi ekologiškai ūkininkaujantys ūkininkai jas gautų.
Vygantas puikiai išmano pašarų racioną, pats yra baigęs karvučių sėklinimo kursus. Pasak jo, labai vertingas yra ekologiškas rapsas, tačiau dvigubai brangesnis už paprastą, pieno baltymingumui padidinti ir SLS piene sumažinti — nepamainomos alaus mielės. Ūkis augina baltymingą žolę — dobilus, liucerną. Rūpindamasis karvučių genetinių savybių gerinimu, šeimininkas jas sėklina geriausių bulių sėkla, kad ateityje galėtų melžti A2A2 pieną, kuris vertinamas dėl to, kad neturi laktozės.
Darbymetyje, ypač per šienapjūtę, Vygantas pluša ne vienas. Jam į talką ateina pusbrolis Kęstutis, kurio nuoširdumas prilygintinas broliškam.
Be ūkio perspektyvos planavimo būtų neįdomu ūkininkauti. Jokubaičiai puoselėja daug gerų sumanymų. Ar juos pavyks įgyvendinti, priklausys nuo daugelio veiksnių — ne tik nuo Lietuvos pienininkystės politikos, bet ir nuo geopolitinės situacijos, kuri pastaruoju metu labai nerami ir įtakojanti bet kokį verslą.
Darbščią šeimą, pagarsėjusią puikiais ekologinio ūkininkavimo rezultatais, nuoširdžiai pasveikino Lietuvos pieno ūkių asociacijos administracijos direktorė Kristina Katinienė ir „Žemaitijos pieno“ Žaliavos pirkimo vadybininkas Martynas Šopaga, palinkėdami įveikti visus iššūkius bei sėkmingai įgyvendinti ūkininkavimo plėtros sumanymus.

 

bottom of page