Gyvulių augintojai žino, kad kuo didesnė laikoma banda, tuo dažniau pasitaiko karvių susirgimų. Dažniausiai apie karvės sveikatingumą sprendžiama iš jos elgesio, pieno kiekio pakitimų.
Tačiau primilžių ar karvių svorio sumažėjimai dažniausiai pastebimi tik tada, kai liga jau būna pažengusi. Todėl, norint išvengti rimtų ligų, labai svarbu laiku pastebėti gyvulių sveikatos sutrikimus, anksti diagnozuoti negalavimus.
Vienas iš paprastesnių ligų nustatymo metodų yra pieno sudėties tyrimas. Šį tyrimą karvių bandose galima atlikti tinkamai paėmus kiekvienos karvės pieno mėginį ir ištyrus akredituotoje laboratorijoje. Tiriami karvių pieno riebalai, baltymai, laktozė, nustatomas somatinių ląstelių skaičius, pieno urėja.
Apie pieno rodiklius informaciją pateikė Zarasų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis veterinarijos gydytojas Daivydas Barzda.
Pieno riebalų ir baltymų santykis
Labai svarbus rodiklis yra pieno riebalų ir baltymų santykis. Pavyzdžiui, jeigu pieno riebumas — 4,2 proc., o baltymingumas — 3,5 proc., tai santykis bus 1,2. Toks santykis yra normalus melžiamai karvei, jis parodo, kad karvė neserga pagrindinėmis ligomis, kurios paprastai pasireiškia po apsiveršiavimo. Jei gautas santykis yra mažesnis nei 1,2 ar mažesnis negu 1, galima įtarti ligą acidozę — rūgštingumo padidėjimą karvės skrandyje.
Priešingu atveju, kai pieno riebalų ir baltymų santykis yra 1,5 ir daugiau, galima įtarti kitą ligą — ketozę — baltymų, riebalų ir angliavandenių apykaitos sutrikimą.
Šio santykio įvertinimas naudojamas ligos pradžiai diagnozuoti ar parinkti gydymą. Abiejų minėtų ligų gydymas ir profilaktika skiriasi, todėl labai svarbu kuo tiksliau nustatyti, kuris iš minėtų susirgimų kamuoja gyvulį ir laiku pradėti gydyti.
Pieno laktozė
Pieno laktozė — svarbiausias pieno angliavandenis, kitaip vadinamas pieno cukrumi. Karvės piene laktozės vidutiniškai turi būti 4,7 proc., ji sudaro apie 30 proc. pieno energinės vertės. Pieno laktozė atspindi gliukozės (cukraus) kiekį kraujyje. Todėl mažesnis laktozės kiekis piene rodo, kad karvei trūksta energijos.
Pieno urėja
Pieno urėja — galutinis azoto apykaitos organizme produktas, kuris parodo azoto pusiausvyrą karvių organizme ir „apsirūpinimą“ baltyminiais ir energiniais pašarais. Piene nustatoma urėja yra svarbi ne tik diagnozuojant ligą, bet ir vertinant karvės šėrimą. Urėjos norma piene yra nuo 15 iki 25 mg proc., o produktyvesnėms karvėms — 30 mg proc.
Jei piene urėjos nustatoma mažiau kaip 15 mg proc., reiškia karvių šėrimo racione trūksta baltyminių pašarų. Padidinus jų kiekį, padidėja primilžiai ir pieno baltymingumas, karvės mažiau serga medžiagų apykaitos ligomis. Radus piene urėjos daugiau kaip 30 mg proc., galima įtarti, kad karvės šeriamos labai daug baltymų turinčiais pašarais, jų šėrimas neefektyvus, nes pašarai nevisiškai įsisavinami.
Somatinių ląstelių skaičius piene
Yra manoma, kad, jeigu karvės piene somatinių ląstelių yra daugiau kaip 200 tūkst./ml, karvė serga slaptuoju tešmens uždegimu (mastitu), dėl ko sumažėja pieno gamyba. Karvių produktyvumas dėl šios ligos per dieną gali sumažėti 25–35 proc.
Pasak veterinarijos gydytojo D.Barzdos, pieno ūkių savininkai turėtų nuolat stebėti savo karvių pieno sudėties tyrimus, tai leistų pagerinti gyvulių sveikatingumą, produktyvumą ir pieno kokybę. (Parengta pagal vmvt.lt inf. )
