www.lpua.lt > Straipsniai >Modernus ūkininkavimas

Modernaus pieno ūkio pagrindinis variklis — pažanga

skrodenis.jpg

Šilalės rajono Girdiškės kaime ūkininkaujančių Jolantos ir Petro Skrodenių karvučių pienas jau daugelį metų parduodamas „Žemaitijos pieno“ aukštos kokybės produktams gaminti, todėl neatsitiktinai šių metų pradžioje ūkio šeimininkas priimtas į prestižinio Elitinio pieno klubo narius.

 

 

Ūkininkavimo pradžia — su dideliais išbandymais
Petras Skrodenis savo šeimos ūkininkavimo pradžią sieja su 2005-aisiais metais. Nuo tada pradėjo bendradarbiauti su „Žemaitijos pienu“. Aišku, sutuoktiniams, anksčiau savo planų nesiejusiems su žemės ūkiu, pradžia buvo nelengva. Bet Petras — iš tokių žmonių, kurie sugeba ir kitų gerų patarimų paklausyti, ir pats racionalius sprendimus priimti. Gal dėl to nepabūgo pieno ūkį kurti buvusio kolūkio fermos apleistoje vietoje.
„Įsivaizduotumėt, vietoj pastato kaip po karo vien „kliuškos“ stovėjo, o mėšlo — metro storio kauburiai pūpsojo“,— pasakojo ūkininkas, tuomet ėmęsis ryžtingų sprendimų.
Išbandymai sekė vieni paskui kitą — atėjo 2008-ųjų metų ekonominė krizė, spaudusi tik susikūrusį ūkį finansiškai, o vėliau ir gamtos stichija prisidėjo — vėtra tvarto stogą nunešė. Viena gerai — pastatas buvo apdraustas, tad skaudžios žalos neteko patirti. „Kiekvienas patyrimas ateina per išbandymus, klaidas, bet palengva yrėmės į priekį, vis kažką naujo sužinodami ir įdiegdami. Ypač vertingų patarimų davė mokslininkas ir praktikas Sigitas Japertas. Jo įvairiapusės ir dalykiškos konsultacijos leido penininkystės ūkiui pakilti į gerokai aukštesnį lygmenį. Su šiuo mokslininku sėkmingai bendradarbiaujame iki šiol“,— sakė P.Skrodenis.
Ūkininkas išmoko gaminti kokybiškus pašarus, nuolat gerino piendavių genetiką, sėklindamas jas tik aukščiausios veislinės vertės holšteinų sperma. Šiuo metu apie 80 proc. karvučių bandos duoda A2A2 pieną, kuris laikomas ateities pienu, nes yra be laktozės. Ūkininko manymu, po dvejų metų visa karvių banda bus išsigryninusi ir duos tokį pieną.

Vietoj melžėjų — robotai
Pernai balandžio 1-ąją inovatyvus ūkininkas, įdėjęs daug pastangų į gyvulių genetiką, šėrimą, priežiūrą, technologijas, žengė dar vieną svarbų žingsnį — automatizavo melžimą: fermoje pradėjo darbuotis du „DeLaval“ melžimo robotai su „RePro“ sistema, kuri pateikia labai tikslias kiekvieno bandos gyvulio reprodukcijos būklės įžvalgas.
Šiuo metu melžiamos 125 karvutės, o „Žemaitijos pienui“ kasdien parduodama 3700 kg natūralaus pieno, kurio kokybė gera: riebumas — 4,44 proc., baltymingumas — 3,35 proc., SLS piene — 134 tūkst./ml, BBS — 8-13 tūkst./ml.
Pernai iš karvutės vidutiniškai buvo melžiama po 11 tonų pieno. „Manau, joks stebuklas ateityje melžti iš karvutės ir po 14 tonų per metus. Žinoma, tokį rezultatą lemia gyvulio genetika, sveikata, jo priežiūra ir šėrimas visaverčiais pašarais. Fermoje atsiradus melžimo robotams, primilžiai per parą padidėjo po 700-800 kg natūralaus pieno. Tai lemia tai, jog karvutės gali eiti melžtis po 3-4 kartus, nes nenuilstamieji pagalbininkai — melžimo robotai — nepripažįsta poilsio visą parą“,— šypsodamasis kalbėjo P.Skrodenis.
Ūkininkui buvo lemtingi 2018 metai, kai pateikė ūkio modernizavimo projektą, kuris buvo patvirtintas. Svarbiausias pirkinys buvo aiškus, tik reikėjo išsirinkti, kokio roboto ir su kokiomis funkcijomis jam reikia. Iš to paties projekto lėšų ūkininkas taip pat įdiegė automatinę veršelių girdymo sistemą, įsigijo srutvežį, grėblį-vartytuvą. Po fermą važinėja jau anksčiau įsigytas pašarų pristūmimo robotas.
Įvertinęs įvairių gamintojų melžimo robotus, P.Skrodenis išsirinko „DeLaval“ technologijas. Pereinant prie robotizuoto melžimo, ūkininkui neteko išbrokuoti nė vienos karvės. Atitinkamą gyvulių selekciją, padedant nepriklausomam specialistui, jis darė visą laiką, be to, ir „DeLaval“ robotų „melžimo rankų“ melžiklių ypatybės tokios, kad juos galima uždėti ant praktiškai bet kokių spenių.
Naudingiausiomis roboto funkcijomis ūkininkas įvardija somatinių ląstelių skaičiuotuvą, karvių veršingumo nustatymą 28-ąją dieną po apsėklinimo, tešmens ir spenių paruošimą. Nors karvių sveikatingumas, somatinės ląstelės ir bakterinis pieno užterštumas nekėlė rūpesčių ir anksčiau, ūkininko teigimu, joks žmogus taip nenuvalys spenių, kaip tai padaro šis robotas.
Robotuose įdiegta nauja funkcija „DeLaval RePro“, kuri suteikia labai tikslias kiekvieno bandos gyvulio reprodukcijos būklės įžvalgas. Ši sistema labai išplečia roboto technines galimybes ir sukuria dar didesnę naudą ūkininkui. Progesterono pagrindu imant ir analizuojant pieno mėginius, atsiranda galimybė realiu laiku per melžimo procesą nustatyti rują bei ankstyvą veršingumą ir pastebėti karves, kurių ciklas vyksta nesklandžiai.
Iš paimtų pieno mėginių sistema automatiškai nustato progesterono kiekį, tokiu būdu susidaro labai aiškus vaizdas apie kiekvienos karvės reprodukcijos būklę — ar ji veršinga, ar abortavosi, ar yra cistų ir pan. Į kritinius su reprodukcija susijusius klausimus galima gauti atsakymą automatiškai iš „DelPro“ programos ar siunčiamų perspėjimų ir pranešimų. Visa tai padeda turėti sveikesnes karves, mažinti veterinarines išlaidas ir dirbtinio sėklinimo kaštus. Taip daugiau karvių tampa veršingos tinkamiausiu metu, o jų laktacijos būna produktyvesnės. Tai, be abejo, atneša ekonominę naudą.
P.Skrodenis vis daugiau praleidžia laiko prie kompiuterio, stebėdamas bandos valdymo programos teikiamus duomenis. Nuotoliniu būdu prisijungia ir sūnus Karolis, LSMU gyvūnų mokslą studijuojantis studentas. „Robotas suteikia daug duomenų, kuriuos labai lengva matyti ir analizuoti. Visus galėčiau nuraminti, kad valdyti kompiuterinę sistemą nėra sunku“,— sakė pašnekovas.
Melžimo robotai — visapusiškai naudingi, nes, įdiegus juos, dabar iš dviejų samdytų melžėjų ūkyje liko viena — ji prižiūri veršelius, tvarką fermoje ir švarą robote. Robotai leidžia ir pačiam ūkininkui atsikvėpti bei turėti daugiau laisvo laiko, nes apie padėtį pieno ūkyje gaunama informacija į mobiliuosius telefonus.
Ūkininkas įsitikinęs, jog ateityje visi, kurie gamins pieną, turės pereiti prie šiuolaikinių technologijų, tad geriau pradėti anksčiau, negu vėliau. Tie ūkininkai, kurie neturės melžimo robotų, dirbs tol, kol patys dirbs. Samdomų melžėjų rasti jau dabar sunku, o ateityje bus dar sunkiau. „Manau, jeigu šiandien robotų neturėčiau, galėčiau galvoti apie pienininkystės pabaigtuves“,— įsitikinęs P.Skrodenis. Šalia fermos sumontuotas 33 kub. m talpos pašarų bokštas, kuris paduoda koncentratus į robotą individualiai kiekvienai karvei, priklausomai nuo jos produktyvumo. Yra galimybė tas normas koreguoti, taip pat paduoti skystus pašarų priedus.
Pienas po melžimo patenka į naujai lauke sumontuotą „DeLaval“ DX3S vertikalų 11 t pieno šaldytuvą, su naujausia „DeLaval“ plovimo mašina T300. Joje naudojami kintamo dažnio vakuumo siurbliai, kurie, priklausomai nuo apkrovos, keičia elektros suvartojimą ir sukimosi greitį.


Ūkio plėtros planuose — nauja ferma
P.Skrodenis pastebėjo, kad kasmet ūkyje kas nors nuveikiama pažangos ir efektyvesnio ūkininkavimo linkme. „Įrengėme trečią tranšėją, kur slegiame ne tik silosą, bet ir šienainį. Pastarajam pagaminti sutaupome lėšų, nepirkdami rulonavimo plėvelės, taip pat gerokai sutaupome kuro sąnaudų vienai pašarų tonai pagaminti“,— sakė ūkininkas. Šiemet bus įrengtas ir naujas srutų rezervuaras, nes ūkininko planuose — naujos 260 vietų fermos, kurioje stovėtų 4 melžimo robotai, statyba.
„Dabartinėje turėtų likti telyčaitės ir užtrūkusios karvės“,— samprotavo pašnekovas.
P.Skrodenis kiekvieną ūkininkavimo žingsnį žengia pragmatiškai, įvertindamas visus pliusus, finansines galimybes ir laukiančias pasekmes. Toks įžvalgumas bei apdairumas jam ir leidžia sėkmingai ūkininkauti.

 

To play, press and hold the enter key. To stop, release the enter key.