LIETUVOS PIENO ŪKIŲ ASOCIACIJA

Sonata Petravičienė, maloniai ir su šypsena pravėrusi duris, pakvietė vidun, kur netrūksta kalėdinių puošmenų. Ne tik verandoje pasitinka šventiškai papuošti nykštukai, eglutė, bet ir į rūsį palydintis laiptų turėklas apipintas eglių šakomis su žaisliukais. Kambaryje, pačioje garbingiausioje vietoje — didžioji namų puošmena — kalėdinė eglutė.
„Kol nereikėjo brangiai mokėti už elektros energijos suvartojimą, lemputėmis apkarstydavome sodybos medžius ir galėjome sukurti tikrą kalėdinę šventę. Šiemet teks tenkintis kukliau, bet svarbiausia, kad sieloje nė kiek nesumažėjo didžiųjų metinių švenčių laukimas“,— sakė sodybos šeimininkė.
Šilalės rajono Jucaičių kaimas — sutuoktinio Virginijaus gimtinė. Kas nežino šiame krašte Petravičių giminės!
Virginijus augo net 12 vaikų šeimoje, o kiek dar turi pusbrolių ir pusseserių — ant abiejų rankų pirštų būtų sunku suskaičiuoti. Todėl nieko nuostabaus, kad Sonatos ir Virginijaus vestuvėse dalyvavo daugiau kaip pusšimtis žmonių.
„Laikas bėga greitai, nes kitų metų vasarį švęsime 29-ąsias jungtuvių metines, o juk čia pat ir bendro gyvenimo trisdešimtmetis“,— sakė Sonata, kilusi iš netolimo Lentinės kaimo. Sutuoktiniai beveik tris dešimtis metų gyvena dabartinėje jaukioje sodyboje, prie kurios aplinkos grožio kūrimo labai prisideda kūrybinga šeimininkė.
Petravičiai užaugino tris dukras: Dovilė darbuojasi Šilalės rajono policijos komisariate kelių policininke, Deimantė įsikūrė Klaipėdoje, o jaunėlė Gabrielė — Kaune. Kol kas senelių kalėdinėmis grožybėmis gali džiaugtis vienintelis anūkėlis.
Šiuo metu šeimininkai melžia šešias karvutes. Anksčiau jie pieną pristatydavo į Jucaičių pieno surinkimo punktą, o dabar vykti niekur nereikia, nes įsigijo šaldytuvą. „Labai džiaugiamės tokiu patogumu, nes galėjome pasinaudoti Nacionalinės mokėjimo agentūros suteikta parama smulkiesiems pieno gamintojams. Mes atitikome svarbiausius reikalavimus smulkiesiems pienininkams — investuoti į pieninės galvijininkystės sektorių, valdoje turint pieninių veislių melžiamų karvių vidutinį metinį skaičių nuo 3 iki 9. Paramos suma — gana akivaizdi — 15 tūkst. eurų. Už tas lėšas galėjome įsigyti ne tik šaldytuvą, bet ir traktorių“,— šypsodamasi kalbėjo Sonata.
Pašnekovė atviravo, jog tvarte tilptų ne tik šešios, bet ir aštuonios karvutės. Tikriausiai ateityje tiek ir bus piendavių, o iš viso šiuo metu šeimininkų globoje — apie 14 galvijų, kai kurie iš jų — mėsiniai.
Sonata patenkinta bendradarbiavimu su „Žemaitijos pienu“ ir kasdien įmonei parduoda apie 120 kg natūralaus pieno, kurio kokybė gera. Ypač šeimininkus reikėtų pagirti už melžiamą gana švarų pieną, kurio bakteringumas siekia apie 25 tūkst./ml.
Ūkininkai stengiasi piendaves šerti kokybiškais pašarais. „Vasaros pabaigoje, kai žolė perdžiūvo, į ganyklą veždavome šienainio rulonus, juk neės gyvuliai stagarų, o ir kiek po tokio pašaro beprimelši pieno“,— sakė ūkininkė.
Darbšti moteris vasaromis nevengia pasidarbuoti šilauogyne. „Darbas nėra lengvas, ypač svilinant karščiams, bet papildomai užsidirbti — ne pro šalį“,— sakė Sonata.
Pasiteiravus, iš kur moteris semiasi kūrybiškumo, ypač skoningai tvarkydama sodybos aplinką bei kurdama jaukumą namuose, ji atsakė, jog visa tai ateina iš vidinio suvokimo apie grožį. Mamos pėdomis žengia ir dukra Deimantė.

Kūrybingą ir darbščią Sonatą Petravičienę 50-ojo jubiliejinio gimtadienio proga nuoširdžiai pasveikino Lietuvos pieno ūkių asociacijos administracijos direktorė Kristina Katinienė ir „Žemaitijos pieno“ Žaliavos pirkimo vadybininkė Danutė Jokubauskienė, palinkėdamos į metų bėgsmą žvelgti kaip į kasdien dovanojamą realybę. Svarbiausia, kad ši realybė neštų tik šviesias spalvas, turiningas mintis, vainikuojamas prasmingu darbu.