www.lpua.lt > Straipsniai >Vien darbu gyvenimas neužgožiamas
Elitinis pienas — iš Kalniškių kaimo
Pernai pavasarį Lietuvos pieno ūkių asociacija įsteigė unikalų mūsų šalyje Elitinio pieno gamintojų klubą, kurio prezidentu išrinktas ūkininkas iš Kelmės rajono Šaukėnų seniūnijos Kalniškių kaimo Vytautas Vaišvila.
Pasirodo, Telšių kraštas — Vytauto gimtinė. „Gimiau Gaudikaičių kaime ir su tėvais gyvenome Sedos gatvės 48-ajame name“,— prisiminė savo ištakas ūkininkas. Vėliau šeima atsidūrė Kelmės krašte, kur ūkininkas jau gyvena 41-erius metus.
Vytautui gyvulininkystės darbai žinomi nuo mažumės, todėl jam nebuvo sunku apsispręsti savarankiškai ūkininkauti. Būdamas atkaklus ir imlus naujovėms, jis spėriai plėtė pienininkystės ūkį. Ranka rankon dirbo žmona Vilma, į pagalbą kibo augantys sūnūs Edgaras ir Justas, be kurių rankų dabar Vaišvilų pieno ūkis būtų neįsivaizduojamas. Šiuo metu ir Justo žmona Laura į pagalbą ateina.
Ūkininkai džiaugiasi pasistatę naują modernią 250 vietų fermą, kurioje — 16 vietų melžimo aikštelė. „Senojoje fermoje laikome tas karves, kurios ruošiasi veršiuotis, taip pat veršelius“,— sakė Vilma. Šiuo metu šeima melžia apie 100 piendavių ir kasdien „Žemaitijos pieno“ bendrovei parduoda po 3 tonas kokybiško pieno, kurio vidutinis riebumas — 4,23 proc., vidutinis baltymingumas — 3,58 proc. Puikūs ir pieno produktyvumo rodikliai — pernai iš karvės vidutiniškai buvo melžiama per 10 tonų pieno.
Ūkininkai gyrė ilgametes melžėjas — mamą Nijolę ir dukrą Renatą. Reikalui esant, jas pakeičia šeimininkė Vilma su marčia Laura.
Karvių sveikatingumas ir pieno kokybiniai rodikliai visuomet buvo ir yra šeimininkų dėmesio centre. Vilma prisiminė, jog pasitaikė toks atvejis, kai pamelžtas sergančios karvės pienas netyčia buvo sumaišytas su geru, todėl reikėjo net tris tonas laukan išpilti. „Nieko nepadarysi, nes tokį produktą siūlyti perdirbėjui būtų didžiausia nuodėmė“,— sakė Vilma. Ūkininkų karvių banda kontroliuojama, taip pat dalyvaujama kasdienėje pieno mėginių paėmimo tvarkoje.
Žinoma, pieno kokybę ir produktyvumą labai lemia pašarai. Vytautas pastebėjo, kad šiuo metu racione vyrauja kukurūzų silosas. „Pašarų racioną vidutiniškai sudaro apie 60 proc. kukurūzai ir apie 40 proc. žoliniai pašarai“,— sakė Vytautas. Jie kemšami į specialias rankoves. Tai, pasak šeimininko, nėra pats pigiausias pašarų ruošimo būdas, bet labai pasitarnauja jų kokybei.
Ūkininkas už puikius pienininkystės ūkio rodiklius yra pelnęs ne tik Kelmės rajono, bet ir respublikinių institucijų, susijusių su žemės ūkio veikla, apdovanojimų. Ilgametis ir patikimas žemaičių pieno perdirbimo įmonės partneris kviečiamas į geriausių ūkininkų, bendradarbiaujančių su „Žemaitijos pienu“ šventes, kur įvertintas nominacijomis už geriausią pieno kokybę bei produktyvumą, taip pat pieno ūkyje padarytą didžiausią pažangą pagal visus vertinimo kriterijus.
Vytautas yra iš tų ūkininkų, kurie nuolatos domisi naujovėmis. Kai jį sveikinome su 50-uoju gimtadieniu, ką tik buvo grįžęs iš seminaro, kuriame buvo perteikiamos kukurūzų auginimo ir jų tręšimo aktualijos. Ir apie užsienio šalių ūkininkavimą kuo puikiausiai nusimano, nes yra ne kartą svetur lankęsis. Pasak žemaičio, Lietuvos ūkininkai daug kur lenkia užsieniečius.
Tapęs Elitinio pieno gamintojų klubo prezidentu, šias pareigas priėmė ne dėl pasididžiavimo. Jis ragina kreiptis visus ūkininkus dėl įvairiausių konsultacijų ne tik į jį, bet ir į kitus klubo narius, kurie visuomet nuoširdžiai patars ir pasidalins savo patirtimi. Juk pieno kokybė — kiekvieno ūkininko prestižo reikalas. „Kaip iš menkaverčio metalo nieko doro neįmanoma pagaminti, taip ir iš prasto pieno gero produkto nelauk“,— ūkiškai svarstė pašnekovas.
Šauniam ūkininkui 50-ojo gimtadienio proga kuo didžiausios sėkmės linkėjo jo atvykę pasveikinti „Žemaitijos pieno“ Žaliavos pirkimo direktorius Saulius Urbonas ir Lietuvos pieno ūkių asociacijos administracijos atstovė Jolanta Lekienė.