LIETUVOS PIENO ŪKIŲ ASOCIACIJA

Bendrovė dirba apie 2600 ha žemės, kurioje augina grūdinių kultūrų, rapsų, kukurūzų, daugiamečių žolių, taip pat sėklinių kviečių bei miežių, laiko apie 1200 galvijų, iš jų 500 melžiamų karvių. Vidutinis primilžis iš karvės — apie 12 tonų pieno per metus.
„Prieš aštuonerius metus melžėme apie 350 piendavių, o vidutinis primilžis iš karvės buvo apie 7,5 tonos per metus. Džiugu, kad padarėme didžiulį šuolį ir dabar Lietuvoje kelerius metus esame tarp efektyviausių šalies pieno gamintojų“,— šypsodamasis kalbėjo bendrovės vadovas. Jis akcentavo, jog pienininkystė yra verslas, todėl, orientuojantis į rezultatą, svarbu racionaliai tvarkyti gamybos procesus bei didinti efektyvumą.
Iš tikrųjų, pažvelgus į ant sienos sukabintus padėkos raštus, į akis krenta „Pienių“ konkurso apdovanojimai, kuriuose nurodytos laimėtos vietos „Efektyviausių Lietuvos pieno gamintojų kategorijoje“. Bendrovė tvirtai laikosi geriausiųjų trejete, o už praėjusius metus šioje kategorijoje ji „Pienių“ apdovanojimuose pelnė antrąją vietą tarp bendrovių — iš karvės melžė 12 tūkst. 029 kg pieno (augimas, palyginus su 2020 metais — 846 kg).
Bendrovė bendradarbiauja su „Žemaitijos pieno“ įmone, kuriai kasdien parduoda apie 17 tonų aukščiausios kokybės pieno. Kai lankėmės bendrovės pieno bloke, kaip tik buvo atvykęs „Žemaitijos pieno“ pienvežis su vairuotoju-laborantu Dariumi Petruliu, kuris gerbiamas už stropumą ir sąžiningą darbą.
Jam gerų žodžių negailėjo ir fermos vedėja Bronislava Tribulienė. Bendrovės vadovas pastebėjo, jog be modernių technologijų šiandien neįmanoma kurti efektyvaus pieno ūkio. Jo manymu, labai pasiteisino prieš penkerius metus įdiegta moderni karvių bandos valdymo sistema „Cow Manager“, leidžianti kontroliuoti bandos priežiūrą. Ji nenutrūkstamai fiksuoja visus duomenis apie kiekvieną gyvulį bei pateikia išsamias ataskaitas tiesiog į mobilųjį telefoną. Atsižvelgiant į pateikiamus rodiklius, galima pagerinti karvių pieno primilžius, sveikatingumą, pašarų sunaudojimą bei kitus rodiklius.
Žinoma, labai svarbu, kas „karvei ant liežuvio“, nes be kokybiško pašaro neįmanoma pasiekti gerų pienininkystės ūkio efektyvumo rodiklių. Bendrovės vadovas Žilvinas Vaškas pateikė iškalbią statistiką: vidutiniškai per metus karvutėms sušeriama 1000 t grūdainio, 6000 t kukurūzų siloso, 4000 t šienainio, 2000 t kombinuotųjų pašarų. O kur dar kitos sudedamosios pašarų raciono dalys ir įvairūs mineraliniai priedai.
Vadovas labai patenkintas bendrovės įsigytu išmaniuoju SILOKING pašarų maišytuvu-dalytuvu, kuris gali priimti duomenis ne tik pagal iš anksto sudarytus racionus ir pagal jų pakeitimus ruošti pašarų mišinius, bet ir perskaičiuoti kiekvieno komponento kiekį.
Labai svarbu gerinti karvučių veislines savybes. Bendrovė dalyvauja daugiau nei pusantro tūkstančio pieno ūkių šeimininkų ir gyvulininkystės specialistų vienijančios Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos (LGVA) veikloje, o jos vadovas su kolegomis yra aplankęs pasaulyje lyderiaujančias pienininkystės šalis. Daugelis parsivežtų idėjų, inovacijų įgyvendintos bendrovėje. „Bendradarbiaudami su „Litgenu“ ir „Genimpeksu“, karvutes sėkliname tik geriausių pasaulyje bulių sėkla“,— kalbėjo pašnekovas. Už praėjusius  2021-uosius metus bendrovė pelnė nominaciją „Produktyviausias LGVA metų ūkis“.
Selekcinį darbą puikiai išmano selekcininkė Gitana Česnakienė. Fermoje visuomet šalia ir jaunas bei perspektyvus veterinarijos gydytojas Jokūbas Astravas.
Erdvioje fermoje karvutėms gerovės netrūksta, jos guli ant gilaus kraiko, yra įtaisyti specialūs šepečiai pasikasyti.
Bendrovė dar augina apie 180 veršelių ir apie 200 telyčaičių. „Naują veršidę pasistatėme iš europinių paramos programos lėšų“,— sakė vadovas, rodydamas joje įkurdintus veršelius. Nepamirštama ir mėsinės galvijininkystės — auginama apie 200 jautukų.
„Svarbiausia, kad bendrovėje gyvulininkystės ir augalininkystės grandys dirbtų viena kryptimi, tada ir bendras rezultatas bus geras. Šių metų kovo mėnesį buvome surengę labai pamokantį seminarą, kur atvykę iš Latvijos lektoriai įdomiai ir įtikinamai išdėstė pašarų ruošėjams ir fermos darbuotojams, kokia svarbi jų bendro darbo esmė kolektyviniam rezultatui pasiekti“,— sakė Ž.Vaškas, nuolat skatinantis visus bendrovės žmones siekti tik geriausio bendro rezultato. Ir jie išgirsta, visa tai paliudydami sąžiningu ir atsakingu darbu.
Ne veltui pelnyta tokia gausybė įvertinimų: už indėlį į pienininkystės vystymą, už gerus ūkio rezultatus, nuosekliai vykdant produktyvumo tyrimus ir plėtojant pieno ūkį, už geriausią karvių bandą (pagal riebalų ir baltymų sumą) bei kt.
Bendrovėje vyraujančią tvarką ir susiklausymą nesunku pastebėti. Visur gera užsukti: ir į bendrovės administraciją, ir į ūkinius pastatus. Ne vienerius metus jų aplinka pripažinta gražiausiai tvarkoma Sidabravo seniūnijoje.