Elitinio pieno gamintojų klubo nariai pasiryžę dalintis
savo patirtimi

www.lpua.lt > Straipsniai >Vien dar­bu gy­ve­ni­mas neuž­go­žia­mas


Lietuvos pieno ūkių asociacijos iniciatyva įkurtas unikalus mūsų šalyje Elitinio pieno gamintojų klubas, kurio narių tikslas — savo pavyzdžiu patraukti ir kitus pieno gamintojus siekti aukštų pieno kokybinių rodiklių, suvokiant galutinio rezultato svarbą, kad ant visų mūsų stalo atsidurtų visaverčiai ir gardūs produktai.

 



Neseniai klubo nariai rinkosi į susirinkimą pasitarti ir paplanuoti savo veiklą, kad ji būtų kuo naudingesnė vertingomis perteikiamomis žiniomis ir kompetentingais patarimais visiems pieno ūkių šeimininkams: ir didesnę patirtį turintiems, ir neseniai pradėjusiems darbuotis gyvulininkystėje.
Susirinkimą pradėjęs „Žemaitijos pieno“ Žaliavos pirkimo direktorius Saulius Urbonas pastebėjo, jog klubo darbo efektyvumas labai priklausys nuo veiklos planavimo, o svarbiausia — jos įgyvendinimo. Tam pritarė klubo prezidentas Vytautas Vaišvila ir kiti nariai.
Susirinkime akcentuota, jog rezultatyviausias darbas su tais ūkininkais, kurie, atvirai išsikalbėdami, pripažįsta savo ūkininkavimo problemas ir nori eiti efektyvesnio ūkininkavimo keliu. Tam gali pasitarnauti konsultacijos nedidelėse grupelėse. Žinoma, pieno ūkių šeimininkai turėtų būti diferencijuojami pagal karvių bandos didumą ir produktyvumą.
Remdamasis savo patirtimi, V.Vaišvila pastebėjo, jog daug kas greito ir akivaizdaus rezultato negali tikėtis. „Čia pusmečio neužteks, reikės darbuotis kasdien ir kantriai, pakeitus buvusius ūkininkavimo įpročius“. Jam antrino ir Rolanda Vasienė. Ji pastebėjo, jog ūkininkams labai svarbu kuo greičiau ir efektyviai susidoroti su vadinamosiomis „išliekamosiomis problemomis“, kurios tiesiog varo žmones į neviltį. „Kai esi praėjęs visus klystkelius ir suvoki jų kainą, norisi ir kitam žmogui padėti, kad nekartotų tokių klaidų“,— sakė R.Vasienė.
Petras Rojus pastebėjo, jog ne vienam ūkininkui vertėtų patarti dėl pašarų kokybės, jų subalansavimo. Daug kas, nukūlęs javus, supila bet kur, nes neturi grūdų džiovyklų. Grūdai pradeda plėkti ir supelija, o tokiais jų miltais piendavių negalima šerti. Geriau nukūlus grūdus iškart juos parduoti, o pirkti kombinuotuosius pašarus.
Neringa ir Kazys Vydeikos pastebėjo, jog labai reikia būti akyliems ir dėl gyvulių genetikos, nes dažnai gyvulių sėklintojai ūkininkams stengiasi įbrukti tokios veislės bulių sėklą, kokią tuomet turi. „Nesužiūrėsi — ir būsi apmulkintas“,— sakė K.Vydeika.
Susirinkime buvo diskutuojama, jog į seminarus reikėtų kviestis tarp ūkininkų puikiai užsirekomendavusį mokslininką praktiką dr. Sigitą Japertą. Tokie susirinkimai galėtų vykti seniūnijose ar bendruomenių namuose, o į juos pirmiausia reikėtų burti tuos ūkininkus, kurie patys būtų suinteresuoti susidoroti su savo pienininkystės ūkių problemomis.
Savo ilgamete patirtimi ir įžvalgomis, kokių praktinių patarimų vertėtų perteikti ir paramos suteikti ūkininkams, pasidalino susirinkime dalyvavusi „Žemaitijos pieno“ Žaliavos pirkimo direktoriaus pavaduotoja Liudvina Skurdelienė.
„Pieno kokybė turi tapti mūsų kasdienio ūkininkavimo įsisąmoninta būtinybe, tiesiog — ūkininko gyvenimo būdu, tada galėsime pagrįstai džiaugtis ir didžiuotis savo sukuriamo darbo vaisiais“,— baigdamas susirinkimą, sakė Elitinio pieno gamintojų klubo prezidentas Vytautas Vaišvila.

 

© 2014 dizaino propaganda    >>>     Tel: +370 68608249      >>>    LIETUVOS PIENO ŪKIŲ ASOCIACIJA. Sekite mus čia: