LIETUVOS PIENO ŪKIŲ ASOCIACIJA

Jauni ūkininkai Edita ir Egidijus Kačerauskai ūkininkauja legendomis apipintame Devynduonių kaime. Šis Kėdainių rajono kaimas šiemet vietos kalbos draugijos ir rajono savivaldybės iniciatyva paskelbtame konkurse „Įdomiausio pavadinimo kaimas“ surinko

daugiausiai balų.

Pretekstą tokiam konkursui surengti, matyt, davė respublikinis Lietuvos gražiausio kaimo rinkimo konkursas, skirtas Vietovardžių metams, kur laurus nuskynė vėl kėdainiečiai su Pelėdnagių kaimu. Bet Devynduoniai čia gyvenantiems žmonėms ir gražiausias, ir įdomiausias, nes šiame legendiniame krašte dar gyvi pasakojimai apie dosnius ir duona turtingus žmones bei Aukščiausiojo ranka globojamą kampelį.
Be to, netoliese nuo šio kaimo, už trejeto kilometrų, Paberžėje kunigavo šviesaus atminimo Tėvas Stanislovas, kurio „gyvenimiškosios evangelijos“ žodis dar gyvas daugelio lietuvių širdyse.
Į šį kraštą iš netoliese esančių Gudžiūnų kaimo likimas ir atvedė Egidijų. Taip jau susiklostė, kad virėjo profesiją baigęs bei „penkių žvaigždučių“ barmenas turėjo pasukti žemdirbio keliu. Prieš tai, dirbdamas Gudžiūnų žemės ūkio bendrovėje, jis susipažino su savo būsimos žmonos Editos broliu, o laisvalaikiu draugui padėti nuvykdavo į jo tėviškę Devynduoniuose. Čia ir krito į akį Edita.
„Kai mama susigrąžino savo senelio žemę, nutarėme ją ne svetimiems parduoti, o su svainiu drauge dirbti. Uošvis perrašė 12 „lenciūginių“ karvių bandą, tai pradėjau sukti galvą, kaip jas nuo „lenciūgų“ išvaduoti ir kuo naudingiau pienininkystės plėtrai panaudoti“,— šypsodamasis pasakojo Egidijus.
Dabar jaunų ūkininkų karvių bandoje — 28 piendavės. Jos įkurdintos Editos senelio statytame moliniame tvarte, kur įrengta pieno linija. Ko tik šis statinys nematė: per karą jo storos sienos saugojo čia pasislėpusius žmones nuo kulkų, susikūrus kolūkiams, buvo nacionalizuotas — per nuosavą kiemą dardėdami purvą taškė kolūkiniai vežimai.
Ūkis — ne vien pienininkystės, jame sėjama ir grūdinių kultūrų. „Pernai javų derlius buvo geresnis už šiųmetį, o gyvuliams pašarų užteks“,— sakė Egidijus. Prie pagrindinių žemės ūkio darbų pluša drauge su jaunesniu broliu Aurelijumi, kurį Egidijus vadina savo dešiniąja ranka. Karvių melžimas — irgi ne vien žmonos Editos rūpestis. Ir čia vyriškų rankų prireikia.
Pasak Egidijaus, ūkiui sustiprėti leido ir europinės paramos programos. Dalyvauta Pieno ir Nitratų direktyvų bei Žemės ūkio valdų modernizavimo paramos programose, kurios leido įsigyti modernesnės įrangos pienininkystei, taip pat žemės ūkio technikos.
Į pokalbį įsijungusi Editos mama Regina pastebėjo, kad jos gyvenimas irgi buvo susijęs su gyvulininkyste, mat dirbo zootechnike. „Su vyru užauginome ketvertą vaikų, kurie niekuomet nedykinėjo ir mielai dirbo visus ūkiškus darbus“,— sakė Regina, niekur gyvenime nesiblaškiusi ir nuo mažumės pamilusi Devynduonius.
Sodybą puošia senutėlė klėtis, kurią Reginos tėvelis pastatė prieš 80 metų — 1939-aisiais. Ant šio per karą kulkomis suvarpyto statinio sienos prikaltos metalinės „saulutės“, kurias nukaldino pats Tėvas Stanislovas. Pasak Reginos, klėtelėje saugomos audimo staklėmis mamos nuaustos staltiesės, „divonai“, rankšluosčiai ir kiti gilią praeitį primenantys reliktai.
Edita su Egidijumi irgi augina ketvertą atžalų — Kornelijų, Gabrielę, Jokūbą ir Martyną. Visi jie puikūs pagalbininkai. Vyresniajam — jau 15 metų, o mažasis — penkiametis. „Buvo gražu net žiūrėti, kai dar būdamas vos ketverių metų, Martynas rinko iš laukų akmenis“,— šypsodamasis sakė tėtis. Jų šeimoje auklėjimas grindžiamas pasitikėjimu ir motyvacija už gerus darbus.
Kačerauskai — bendruomeniški žmonės. Jie ne tik mielai dalyvauja bendruomenės rengiamuose renginiuose, bet ir juos paremia. Tai liudija ne vienas padėkos raštas, taip pat simbolinis stiklinis obuolys, pelnytas „Žmogaus ir duonos“ šventėje. Juos gerbia ir „Žemaitijos pieno“ bendrovė, pakviesdama į geriausių ūkininkų šventes.
Egidijui nesvetima ir visuomeninė veikla. Jis — policijos rėmėjas. Už sąžiningą prisidėjimą prie viešosios tvarkos stiprinimo jam dėkojo Kėdainių rajono policijos komisariato viršininkas.
Šeima stengiasi puoselėti aplinką. Daug prakaito išlieta naikinant krūmynus ir melioruojant pažliugusią žemę. Užtat čia dabar miela pasižvalgyti. Šeimos moterų hobis — rožynai. Apie tris dešimtis rūšių savo žiedus vasarą skleidžia. Niekur tokios gausybės rožių Devynduoniuose nepamatysi.
Kaip gali pravažiuoti pro Devynduonius. Pro šį kaimą nepravažiavo ir šiemet Baltijos kelio 30-mečiui savo žygį paskyrusios net 56 baikerių komandos. Mat šis įstabus kaimas buvo įtrauktas į jų maršrutą, kur reikia stabtelėti ir atsižymėti. „Pastatėme stalą su vaišėmis, kur netrūko kėdainietiškos duonos, o Editos mama didžiulį sūrį suslėgė“,— prisiminė svetingą bendruomenės gestą Egidijus.
Darbščia šeima labai pasidžiaugė atvykusios Egidijaus pasveikinti su jo 40-uoju gimtadieniu „Žemaitijos pieno“ Žaliavos pirkimo vadybininkė Aldona Krikščiūnienė ir Lietuvos pieno ūkių asociacijos administracijos atstovė Jolanta Lekienė.