Manipuliacijos dėl natūralus ir perskaičiuoto pieno kiekio kainų klaidina ūkininkus
www.lpua.lt > Straipsniai >Pašalinio vandens atsiradimo piene priežastys ir prevencija
Nežiūrint į tai, kad esame Europos Sąjungos nariai, jau daugiau kaip 20 metų Lietuvoje už parduotą natūralų pieną jo gamintojams mokama už faktinį pieno kiekį, perskaičiuojant į bazinį, kurio rodikliai dar nuo sovietinių laikų, kai pienui buvo taikomas valstybinis standartas (GOST), nesikeičia — 3,4 proc. riebumas ir 3,0 proc. baltymingumas.
Tuo tarpu Vokietijoje ir kaimyninėje Lenkijoje nustatyti šie pieno rodikliai: riebumas — 3,7 proc. ir baltymingumas — 3,4 proc. Panašiai yra ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Lietuvos pieno gamintojai pastaruoju metu yra pasiekę tikrai puikių pieno kokybės ir sudėties rodiklių (faktiniai natūralaus pieno vidutiniai rodikliai — daugiau kaip 4 proc. riebumo ir 3,2 proc. baltymingumo), tačiau jie iki šiol nepakeičiami.
Štai čia ir atsiranda manipuliacija pieno supirkimo kainomis, kai lyginamos Europos Sąjungos šalių natūralaus pieno supirkimo kainos su mūsų šalies — bazinio, taip akivaizdžiai iškreipiant esmę, nes tokie sulyginimai klaidina, esą Lietuva moka mažiausiai už pieną Europos Sąjungoje.
Pasirodo, pastaruoju metu ši manipuliacija tapo labai paranki įvariems pieno perpardavinėtojams. Norint neužkibti ant jų melagingo kabliuko, reikia nuolat būti budriems ir viską gerai pasiskaičiuoti. Pavyzdžiui, perpardavinėtojas už 1000 kg natūralaus 4,40 proc. riebumo ir 3,32 proc. baltymingumo pieną ūkininkui siūlo mokėti 300 eurų, teigdamas, jog daugiau sumoka už šį kiekį negu „Žemaitijos pienas“, tačiau tai yra apgaulė. Tą visiškai nesunku įrodyti skaičiais: „Žemaitijos pienas“, pirkdamas tokį pat kiekį analogiško riebumo bei baltymingumo pieną, perskaičiuodamas pagal bazinio pieno koeficientą ir padauginęs iš supirkimo kainos, ūkininkui pasiūlo didesnį užmokestį:
Pvz.: 1000 kg (natūralaus 4,40 proc. riebumo ir 3,2 proc. baltymingumo pieno) x koeficiento 1,263 = 1263 kg x 0,260 Eur = 328, 28 Eur.
Vadinasi, pieno perdirbimo įmonė moka beveik 30 eurų daugiau negu siūlo pieno perpardavinėtojas. Nesunku paskaičiuoti, kad per mėnesį, parduodamas kiekvieną dieną po toną pieno, ūkininkas subers iš savo kišenės į perpardavinėtojo apie 900 eurų, o per metus — jau apie 10 800 eurų.
Nenuginčijami faktai rodo, kad perpardavinėtojai yra tol „geri“, kol prisivilioja pieno gamintojus. Pavyzdžiui, šių metų balandį, sudarius sutartį su perpardavinėtoju, ūkininkas gavo atlygį už 4,40 proc. riebumo ir 3,32 proc. baltymingumo pieną, o panašiai už mėnesio pieno kokybiniai rodikliai „nuriedėjo“ žemyn — ūkininkui jau buvo mokama už 3,29 proc. riebumo ir 2,72 proc. baltymingumo pieną. Žinoma, atitinkamai gerokai mažėjo ir atlygis.
Kad ūkininkas labiau susigaudytų, kaip skiriasi ES standartu paremta natūralaus pieno kaina nuo bazinio pieno kainos, gaunamose „Žemaitijos pieno“ sąskaitose prie bazinio pieno kainos atskiroje grafoje skelbiama ir natūralaus pieno kaina, kuri buvo sumokėta ūkininkui.
Pienininkystė yra verslo šaka ir daugelio iš Jūsų pragyvenimo šaltinis, kur reikia elgtis apdairiai, skaičiuoti ir pragmatiškai lyginti, todėl savo sunkiu darbu nepenėkime tų, kurie įvairiausiomis manipuliacijomis stengiasi patuštinti Jūsų piniginę.
