Kodėl turtingiausi pieno ūkininkai sako netiesą?
www.lpua.lt > Straipsniai >Pašalinio vandens atsiradimo piene priežastys ir prevencija
Faktas — didieji Lietuvos pieno ūkiai už pieną gauna europinę kainą. Taip pat faktas — pastaruoju metu pagarsėjo kai kurių didžiausių ir turtingiausių ūkininkų, iki šiol buvusių sėkmingos veiklos pavyzdžiais, skleidžiama melaginga informacija.
Nesupranta, ką sako? Kažin. Sąmoningai sako netiesą? Tuomet, kodėl? Prastėjant ekonominėms prognozėms, prasideda rengimasis eilinį kartą išsiprašyti paramos injekcijų iš valdžios?
Obuoliai lyginami su
riešutais
Pasigirdo netikėtų pasisakymų, esą šiandien pienininkyste Lietuvoje gali užsiimti „tik visiškas kvailys“, ir net tokia netiesa, neva stambiausi šalies ūkiai „netraukia“ iki vidutinės europinės supirkimo kainos už pieną.
Vienos iš didžiausių šalyje žemės ūkio bendrovių, kuri prieš keletą mėnesių į naują karvių fermą investavo 4 mln. eurų, vadovas ryžosi net leptelėti, esą jo didžiulis ūkis už pieno litrą gauna vos 25 centus. Šie teiginiai, švelniai tariant, prasilenkia su tiesa. Akivaizdu, kad stambieji ūkininkai viešumoje nurodo ne realią gaunamą kainą, o tik bazinių rodiklių pieno įkainį. Nes priešingu atveju visi pamatytų, kad jiems už pieną jau seniai mokama neretai net europinį vidurkį viršijanti kaina.
Už pieną Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, atsiskaitoma bazinių rodiklių pieno įkainiui taikant koeficientą už natūralaus riebumo ir baltymingumo pieno rodiklius. Kitaip tariant, mokama už natūralų pieną, o ne pagal teorinį bazinį įkainį. Ir, lyginant lietuviškas pieno kainas su europinėmis, reikia obuolius lyginti su obuoliais, o ne su riešutais. Nebepainiojant natūralaus ir bazinio pieno kainų. Ir, žinoma, skaičiuojant kilogramais, o ne litrais.
Lietuvoje — europinė
kaina už pieną
Žemės ūkio ministerijos duomenimis, Lietuvos pieno perdirbimo įmonės už natūralų pieną stambiesiems pieno ūkiams 2019 metų sausio-liepos mėnesiais vidutiniškai mokėjo 32,7 centus už kilogramą.
Ministerijos interneto svetainėje skelbiamais duomenimis, pagal septynių mėnesių vidurkį, kai kurios Lietuvos perdirbimo įmonės stambiesiems ūkiams mokėjo netgi daugiau už ES vidurkį.
Portalo milkprices.nl duomenimis, stambiesiems pieno gamintojams didžiosios Europos Sąjungos pieninės už natūralų pieną (4,2 proc. riebumo ir 3,4 proc. baltymingumo) per šių metų septynis mėnesius mokėjo vidutiniškai 33,4 centus už kilogramą. Stambiaisiais žaliavos tiekėjais Lietuvoje, kaip ir visoje ES, laikomi tie, kurie parduoda daugiau kaip 40 tonų pieno per mėnesį arba 500 tonų per metus. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, šių metų pirmą pusmetį pieno perdirbėjai tiesiogiai iš stambiųjų pieno gamintojų supirko 65 proc. viso parduoto pieno rinkoje, kai 2015 metais ši proporcija sudarė tik apie 40 proc. Tačiau apie trečdalį viso žalio pieno perdirbėjai priversti supirkti iš tarpininkų, surenkančių pieną iš smulkiųjų gamintojų. Ir tik maždaug dešimtadalį pieno rinkoje perdirbimo įmonės superka tiesiogiai iš smulkiųjų ūkių.
Gaminti pieną apsimoka. Kokybišką pieną
Kad gaminti kokybišką pieną ir investuoti į plėtrą apsimoka, liudija tradiciniai geriausių šalies pienininkų įvertinimai ir įsivertinimai. Spalį vykusioje kasmetėje šventėje „Pienės 2019“ žemės ūkio ministras Andrius Palionis pasidžiaugė nominantais, kurių pavyzdžiai rodantys, kad efektyvus, kaštus skaičiuojantis ūkis gali įgyvendinti plėtros projektus ir konkuruoti su pasaulio pienininkystės ūkiais.
2018 m. daugiausiai pieno (12 tūkst. 617 t) pardavė Pasvalio rajono žemės ūkio bendrovė „Vaškai“. Net penki pieno gamintojai patenka ir tarp didžiausiųjų, ir tarp efektyviausiųjų. Tarp jų Griškabūdžio ir Lukšių žemės ūkio bendrovės. „Jūs visi esate puikūs pavyzdžiai, kaip galima sėkmingai ir efektyviai dirbti“,— apdovanodamas laimėtojus, sakė ministras A.Palionis.
(Parengta pagal publikaciją „Simonis: kodėl turtingiausi pieno ūkininkai sako netiesą“, kurios autorius Egidijus Simonis, Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ direktorius. www.DELFI.lt 2019 m. lapkričio 7 d.)
