„Metų ūkio“ nugalėtojo titulą Edita ir Darius Ričkai pelnė už drąsą, nes pirmieji Kelmės rajone įrengė modernią fermą, kurioje nuo praėjusių metų rugsėjo mėnesio karvutes melžia robotai. Šiandien šį laimėjimą primena daugybė padėkos raštų. Tarp jų — žemės ūkio ministro Giedriaus Surplio palinkėjimai už pažangų ūkininkavimą.
Darius prisimena, kaip 1992 metais pradėjo ūkininkauti drauge su tėvu, gavusiu žemės pagal Valstiečių ūkio įstatymą. Vėliau vaikinas užsienietiško ūkininkavimo patirties įgijo darbuodamasis Vokietijoje. Visa tai Dariui pravertė pradėjus ūkininkauti 2005 metais savarankiškai.
Iš pradžių dalyvavo Jaunojo ūkininko paramos programoje, vėliau vien tuo nepasitenkino. Žingeidų ir naujovių ieškantį ūkininką palankiai vertina ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kelmės rajono biuro specialistai.
Jų paslaugomis Darius naudojasi apie dešimtmetį. Taip drauge parengtas ne vienas verslo projektas: paraiškos supaprastintai paramai gauti, o 2015 metais gimė didysis verslo planas ūkiui modernizuoti. Buvo suplanuotos investicijos buvusių kiaulidžių rekonstrukcijai, mėšlo šalinimo ir melžimo įrangai įsigyti.
Viso to išdava — Pelenių kaime, panašiai už ketverto kilometrų nuo sutuoktinių gyvenamosios vietos, didžiulė — daugiau kaip dviejų tūkstančių kvadratinių metrų ploto, 130 vietų moderni karvių ferma, yra ir 12 vietų veršeliams. Fermoje — nepriekaištinga švara, ventiliacija, daug šviesos, įrengti šepečiai karvutėms nugaroms pasikasyti. Piendavės guli ant specialių čiužinių. „Galime drąsiai teigti, kad mūsų karvutėms gerovės tikrai netrūksta“,— sakė Edita ir Darius.
Šiuo metu ūkyje — 96 piendavės, o melžiamos — 87. Dar turima apie 90 telyčių. Pienas — puikios kokybės. Jo riebumas vidutiniškai — 4,4 proc., o baltymingumas — 3,6 proc.
Labiausiai akį traukė pieno melžimo robotai „Merlin“, kurie dirba nesustodami, o vienas vidutiniškai gali pamelžti apie 60 karvių — po tris kartus per parą. Besišnekučiuojant su šeimininkais, viena po kitos robotų paslaugų „prašėsi“ karvutės. Atkeliavo ir viena produktyviausių piendavių Rausvė. Pasak šeimininkų, per parą ji atseikėja vidutiniškai po 50 litrų pieno. Darius tikisi, kad jos produktyvumas už šiuos metus turėtų siekti apie 10 tonų.
Žinoma, robotai didelis darbo palengvinimas, tačiau, pasak Dariaus, nors fermoje darbo sumažėjo, bet užimtumo padaugėjo. Mat savo darbo kabinete reikia prabūti nemažai laiko prie kompiuterio, analizuojant jo pateikiamus duomenis. O tų duomenų tikrai netrūksta. Robote įmontuotas analogo pasaulyje neturintis pieno analizatorius, kuris kiekvieno melžimo metu analizuoja pieno sudėtį ir kokybę. Parodomas kiekvienos karvės pieno riebumas, baltymų kiekis, laktozė. Laiku nustatyti pieno sudėties pokyčiai leidžia iš anksto diagnozuoti tokias ligas kaip acidozė, ketozė ar net mastitas. Dėl pieno elektrinio laidumo ir pieno sudėties analizės, kiekvienam gyvuliui kiekvieno melžimo metu sistema leidžia nustatyti mastitą ankstyvoje stadijoje iki jos klinikinių formų atsiradimo. Svarbiausia, kad visa rodiklių analizė vyksta čia pat vietoje — nereikia nei laukti, nei papildomai mokėti, nereikalingi jokie reagentai. Taip pat laboratorija rodo tikslų somatinių ląstelių kiekį kiekvienai karvei. Laboratorijoje fiksuojami ir kraujo piene pėdsakai — jų aptikus, melžimą galima sustabdyti. Tokia gaunama tiksli informacija leidžia turėti sveiką bandą.
Fermoje ir kitur netrūksta modernumo. Veršelius girdo automatinė girdykla, o piendavės niekuomet nėra alkanos, nes pašarai pas jas keliauja automatine šėrimo sistema „Pellon“.
Kelmės krašte, Kalniškiuose, ūkininkauja ir Dariaus sesuo Karolina, kuri taip pat tiekia pieną „Žemaitijos pieno“ bendrovei. Editos ir Dariaus ūkyje lankęsis „Žemaitijos pieno“ Žaliavos pirkimo atstovas Saulius Urbonas palinkėjo ūkininkams ir toliau taip sėkmingai darbuotis, diegiant kuo pažangesnes pienininkystės technologijas.

​