Atidarymo ceremonijoje dalyvavo daug garbių svečių. Tarp jų buvo ir „Žemaitijos pieno“ generalinis direktorius Robertas Pažemeckas, gamybos direktorė Alma Bartkienė ir Žaliavos pirkimo atstovas Saulius Urbonas, kurie pasveikino pažangias technologijas diegiančią vadovybę ir palinkėjo kolektyvui ir toliau efektyviai ūkininkauti bei sėkmingai bendradarbiauti su „Žemaitijos pienu“.
Griškabūdžio žemės ūkio bendrovė po ilgų svarstymų ryžosi investuoti beveik 5 mln. eurų į naują fermą, siekdama išlaikyti gyvulininkystės sektorių ir tuo pačiu išsaugoti dešimčių įmonės darbuotojų darbo vietas. Bendrovė šiam projektui įgyvendinti daugiausia skyrė savo lėšų, šiek tiek gavo ir europinės paramos.
Pasak „Žemaitijos pieno“ Žaliavos pirkimo atstovo Sauliaus Urbono, bendrovė per dieną parduoda žemaičių pieno perdirbimo įmonei vidutiniškai po 25 tonas aukščiausios kokybės pieno, kuris po melžimo atšaldomas be sąlyčio su oru ir dėl to jo bakterinė tarša mažesnė nei smulkiuose ūkiuose.
Naujas objektas — 700 karvių ferma, kurios pasididžiavimas 50 vietų vadinamasis karuselinis melžimo aparatas, pagamintas Australijoje. Tai vienas iš didžiausių ir moderniausių tokio tipo agregatų Lietuvoje.
Iš pradžių karvės atvaromos į priešmelžiminę aikštelę. Būtent čia piendavės pačios eina į melžimo karuselę. Jos atpažįstamos pagal tam tikrus daviklius ir kompiuterio laikmenose išsaugojama, kiek ir kokios kokybės pieną duoda kiekviena karvė atskirai.
Karuselės pradžioje įrengta reguliuojamo aukščio melžėjų darbo vieta. Būtent čia karvės paruošiamos melžti. Darbuotojai uždeda melžimo aparatus, o šalia esančioje patalpoje operatoriai gali stebėti, kaip melžiama kiekviena karvė. Jei melžimo aparatas nukrinta, tuoj pat tai matoma ir kompiuteryje. Darbuotojai gali situaciją greitai sutvarkyti. Aplink visą karuselę eina raudonos spalvos trosas, kurį patraukus, melžimo procesas sustabdomas, jei tam kyla poreikis.
Gamintojai paskaičiavo, kad per valandą karuselė apsisuka keturis kartus. Įvertinus darbuotojų darbo efektyvumą, darbo laiką ir kitus parametrus, per valandą gali būti pamelžiama apie 250 karvių. Bendrovėje planuojama kai kurias karvių grupes melžti ne du, o tris kartus per parą.
Karvių ėdimo ir poilsio zonos atskirtos, o vienu metu prie šėrimo stalo gali prieiti visi gyvuliai. Žinoma, kad karvės pieno produktyvumas priklauso nuo galimybės laisvai ir daug ėsti, gerti bei netrukdomai ilsėtis. Karvių sveikatingumas ir ruja stebimi „CowScoutI“ daviklių, tad ypač tiksliai ir laiku galima identifikuoti karvių rują ar gyvulių susirgimo riziką.
Griškabūdžio ŽŪB įrengta karuselė nesustodama gali suktis visą parą. Latviai pasidalino patirtimi, kad visiškai apkrauta karuselė sveria apie 60 tonų. Per 20 metų ratukas nudilo tik per vieną centimetrą. „Ferma pastatyta šalia 300 vietų senos karvidės, kurią reikėjo restauruoti arba griauti. Dabar 5 kilometrų spinduliu turėsime 1300 karvių. Iki šiol laikėme 700 galvijų“,— apie plėtrą pasakojo Petras Puskunigis, Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovas, dirbantis 1700 hektarų žemės, kuri išsimėčiusi 30 kilometrų spinduliu.
P.Puskunigis sakė, kad buvo labai atidžiai suskaičiavę, ką reikštų atsisakyti gyvulininkystės. Iš 86 žmonių pirminiame etape liktų 20, o toliau užtektų 12. Tokių bendrovių, kurios nuėjo šiuo keliu Lietuvoje gana daug.
Tačiau tam, kad išsaugotų darbo vietas, reikėjo milijoninių investicijų. Prieš 14 metų savo jėgomis rekonstruotas kompleksas morališkai ir fiziškai paseno. Tada jis buvo pertvarkomas savo jėgomis. Tačiau dabar tokio objekto bėda ta, kad jo net negalima rekonstruoti ir modernizuoti.
Šiuo metu bendrovės pienininkystės sektoriuje pasiekiama puikių pieno produktyvumo rezultatų — melžiama vidutiniškai po 11,8 t iš karvės per metus. „Naujame objekte dirbs keliolika žmonių. Remontuosime kitą fermą, tačiau ten dirbančių žmonių neatleisime. Nors ir bus nedidelis krūvis, tačiau kolektyvą išsaugosime, nes reikia išsaugoti specifinės kvalifikacijos darbuotojus“,— pasakojo P.Puskunigis.
Tačiau sėkmė gyvulininkystėje nepriklauso vien nuo modernių įrengimų. Pasak P.Puskunigio, pavyzdžiui, šiandien karvės pašaras susideda iš 26 ingredientų. Kai tik kaina krinta žemiau savikainos, iš karto keičiama ir pašarų sudėtis. Taip jie piginami, nors primilžiai ir mažėja. Pašarų gamykla buvo pirmas naujas bendrovės statinys prieš dvidešimt metų. Be šio segmento, pašarus vien tik perkant, apie investicijas ir pelningą verslą vargu ar būtų galima kalbėti.
„Žinom, kad „pervarius grūdus per karvę“ pelnas iš javų didėja 4–5 kartus. Konkurencija tarptautinėje javų rinkoje didėja, stambūs ūkiai tai prognozavo ir dabar ieško alternatyvos“,— aiškino P.Puskunigis ir įvardijo naują bumą — kas turi karvių ūkius, juos plečia. Praktiškas vadovas pastebėjo, jog visi ieško veiklų, kad galėtų panaudoti derlių ūkyje, o ne tik parduoti kaip žaliavą.(Parengta pagal respublikinės spaudos informaciją)