top of page

Pieno supirkimo kainos skaičiavimo metodiką siūloma keisti laipsniškai

„Pieno supirkimo kainos skaičiavimo metodiką reikėtų keisti palaipsniui, o ne iš karto“,— sako „Žemaitijos pieno“ Žaliavos pirkimo direktorius Mindaugas Čėjauskas. Tokią nuomonę jis išsakė „Agroeta“ paklaustas apie nuo sovietmečio šalyje taikomą supirkimo kainos skaičiavimo metodiką, kuomet ūkininkams apmokama už bazinius rodiklius (3,4 proc. riebumas ir 3,0 proc. baltymingumas).
 

„Patys ūkininkai nelabai susigaudo tarp tų skaičiavimo sistemų. Pavyzdžiui, jie sako, kad Latvijoje pieno supirkimo kaina yra didesnė, nors lygina bazinio pieno kainą Lietuvoje ir natūralaus pieno kainą Latvijoje,— aiškino M.Čėjauskas. — Jei palygintume natūralaus pieno supirkimo kainas kaimyninėje Lenkijoje, tai pamatytume, kad jos yra identiškos“.
Pašnekovo teigimu, kad ūkininkai labiau susigaudytų, kaip skiriasi ES standartu paremta natūralaus pieno kaina nuo bazinio pieno kainos, „Žemaitijos pienas“ jau apie 6 metus sąskaitoje prie bazinio pieno kainos atskiroje grafoje skelbia ir natūralaus pieno kainą, kuri buvo sumokėta ūkininkui.
„Jeigu ką ir reikėtų keisti, tai vertėtų tai daryti laipsniškai, o ne iš karto“,— teigia „Žemaitijos pienas“ Žaliavos pirkimo direktorius  M.Čėjauskas.
Jo nuomone, pirmiausiai vertėtų keisti riebalų ir baltymingumo rodiklius, nes šalyje jų vidurkis yra kur kas geresnis nei sovietinio standarto GOST paremti rodikliai.
Statistika rodo, kad Lietuvoje natūralaus pieno riebumas siekia daugiau kaip 4,2 proc., o Europos Sąjungos vidurkis sudaro apie 4,3 proc. („Agroeta“ inf.) 

 

 

aut. A.Dačkervičius
 

bottom of page