www.lpua.lt > Straipsniai > Tautvydas Jackis
Sūnus tęsia giminės ūkininkavimo tradicijas
Tautvydas Jackis iš Jurbarko rajono Eržvilko seniūnijos Pašaltuonio kaimo, puoselėdamas tėvų ir artimų giminaičių ūkininkavimo tradicijas, sėkmingai įsiliejo į jų gretas.
Tautvydas ir Gediminas Jackiai
„Retai taip pasitaiko, bet šiame krašte net šeši Jackiai ūkininkauja“,– šypsodamasis kalbėjo Tautvydas. Pagrindą sprendimui prisijungti prie šaunios giminės jam padėjo tėveliai Rita ir Gediminas Jackiai, sukūrę tvirtą ūkininkavimo pagrindą.
Tautvydas Kauno technologijos universitete įgijo statybų inžinieriaus profesiją – po bakalauro studijų gilinosi magistrantūroje. Regis, ši profesija nuo pienininkystės kiek tolokai, tačiau nuo bendro ūkininkavimo nėra nutolusi. Tuo labiau, kad šiais laikais įvairiuose seminaruose gaunama vertingiausių žinių. O praktika buvo visuomet šalia. Juk augo ir darbavosi ūkininkų šeimoje. Tėvas šypsodamasis kalbėjo, jog sūnus buvo labai linkęs prie technikos ir jau nuo mažumės padėdavo šieną sugrėbti.
„Ne tik sūnus, bet ir dukra, dabar dirbanti farmacininke, labai darbštūs. Smagiai besidarbuodami, paleisdavo tranzistorių, tai muzika galėjo gėrėtis ne tik jie, bet ir karvutės“,– pasakojo šeimos galva. Ir šiandien tėvas Gediminas visur su sūnumi kartu bei sėkmingai pasitardami darbuojasi.
Prisimenant ūkininkavimo ištakas, jos prasidėjo dar nuo kolūkinių laikų. Juk nieko nuostabaus, kad kiekvieno sodiečio tvarte būdavo po karvutę. Jackių šeima irgi jų turėjo. „Viskas prasidėjo nuo vienos piendavės, paskui – antra, trečia, ketvirta ir t.t. Turėjome 11 karvučių, o jas melžėme rankomis: žmonai tekdavo šešetas, o man – penketas“,– pasakojo Gediminas, kolūkio laikais dirbęs veterinarijos gydytoju.
Gediminas rimčiau ūkininkauti pradėjo, kai su broliu dvyniu Antanu nusipirko kolūkinę fermą ir ją pasidalino per pusę. Palengva ūkininkaudami, įsirengė pieno melžimo liniją. Vasarą karvutės ganomos ganykloje. Į ją iš fermos atvestas vanduo, tai labai patogu, nes nereikia vargti „kursuojant“ su vandens cisternomis.
Tautvydas savo ūkį įregistravo 2019 metais ir dar tebeturi Jaunojo ūkininko statusą. Europinė parama jam leido įsigyti šienapjovę bei kitos naudingos technikos ūkininkaujant.
Tėvų ir sūnaus žinioje – apie 50 piendavių. Šiuo metu jų nemažai užtrūkusių. Sūnus iš 20 karvučių kasdien „Žemaitijos pienui“ parduoda apie 250 kg, o tėvai iš likusio būrio – apie 600 kg natūralaus pieno. Jo kokybė tokia: riebumas – 5,48 proc., baltymingumas – 3,67 proc., SLS piene – apie 292 tūkst./ml, BBS – apie 16 tūkst./ml, laktozės kiekis piene – apie 4,41 proc., urėjos – 15 mg/100 ml.
Pieną šiai bendrovei parduoda ir Gedimino brolis Antanas. Su juo dirba trys vaikai, turintys atskirus ūkius, Monika, Arūnas ir Donatas. „Pridėjus dar vieną dėdę Zenoną bei mane su tėveliu, turime visą šešetą ūkininkaujančių Jackių“,– šypsodamasis sakė Tautvydas.
Jam 2023 metais pripažinta „Darbščiosios bitelės“ nominacija. „Žemaitijos pieno“ bendrovės bei kitų institucijų prizų yra pelnę ir tėvai. Apie jų gražiai puoselėjamą sodybą liudija padėkos raštas.
Entuziastingai nusiteikusį jaunąjį ūkininką Tautvydą Jackį su 30-uoju gimtadieniu nuoširdžiai pasveikino Lietuvos pieno ūkių asociacijos administracijos direktorė Kristina Katinienė ir „Žemaitijos pieno“ žaliavos pirkimo vadybininkė Danutė Jokubauskienė, palinkėdamos jam ir toliau taip sutartinai bei puikiai darbuotis drauge su tėveliais.
