www.lpua.lt > Straipsniai >Vien darbu gyvenimas neužgožiamas
Muzikantas, statybininkas ir ekologinio ūkio šeimininkas
Kaunataviškis Augustinas Martinkus, kol pradėjo savarankiškai ūkininkauti, išbandė daugybę profesijų. Svarbiausia, kad ir dabar jos viena kitai netrukdo, o kaip tik padeda ne tik sumaniai darbuotis pienininkystės ūkyje, bet ir turiningai leisti laisvalaikį.
Per gyvenimą —
su daina
Augustinas — telšiškis. Į jo gyvenimą anksti atėjo muzika, kuri ir dabar nepaliauja lydėjusi. Tarnaudamas tuometėje armijoje, jis pamėgo groti gitara, o grįžęs iš privalomos karinės tarnybos, buvo pakviestas groti į tuometės Telšių skaičiavimo mašinų elementų gamyklos vokalinį instrumentinį ansamblį. Vėliau sekė „Masčio“ trikotažo fabrikas, kur Augustinas darbavosi profsąjungos klubo meno vadovu. Jo muzikinėje programoje — ir koncertinės programos tuomečiame Telšių „Germanto“ restorane.
Jau ūkininkaudamas, kūrybingas žemaitis, 2016 metais išleido kompaktinę plokštelę „Mūsų dienos kaip šventė“ su 20 autorinių dainų. Praėjusieji, Žemaitijos 800-mečio paminėjimo metai, palydėti gražia iniciatyva. Būrelis muzikalių vyrų susibūrė kilniai idėjai ir išleido kompaktinę plokštelę „Septyni vyra nu Telšiun!“ (Septyni vyrai nuo Telšių).
Projekto kūrime dalyvavo ne tik Telšiuose, bet ir kitose Lietuvos vietose gyvenantys ir savojo miesto nepamiršę muzikantai. Šio projekto dalyviai, dainų autoriai ir atlikėjai — Darius Augulis, Donatas Bukauskas, Antanas Gaudiešius, Edmundas Grubliauskis, Augustinas Martinkus, Juventas Radzys, Juozapas Rimeika, Virginijus Pažemeckas, muzikos programos prodiuseris Vladas Klimas. Projekto generalinė rėmėja — Violeta Gureckienė.
Kompaktinėje plokštelėje įrašytos dvi Augustino dainos. Jis muziką ir žodžius sukūrė legendiniam Telšių miesto įkūrėjui milžinui Džiugui, kurio vardu „Žemaitijos pienas“ pavadino savo tituluočiausią — puikiai žinomą Lietuvoje ir pasaulyje — kietąjį sūrį DŽIUGAS. Antrąją savo kūrybos dainą ir muziką „Edita“ atlikėjas paskyrė savo žmonai Editai.
Pasak pašnekovo, būtent muzika ir sujungė jų likimus, o kitąmet pora švęs savo bendro gyvenimo 40- metį. „Drąsiai galiu tvirtinti, kad Edita gyvenime laiko trejetą šeimyninio namo kerčių“,— sakė Augustinas.
Vieni iš pirmųjų rajone pasinaudojo Valstiečių
ūkio įstatymu
„Manyčiau, kad viena iš pagrindinių mano profesijų — statybininko“,— ir šiandien teigia Augustinas. Tiesa, jis — ir puikus šaltkalvis. O kelias į ūkininkavimą tarsi savaime susiklostė, kai darbavosi tuomečiame Kaunatavos sodininkystės ūkyje statybų inžinieriumi. Čia jam sekėsi puikiai, tačiau Lietuvoje padvelkė nepriklausomybės vėjai. Iš pradžių pagal šeimyninę rangą šeima augino kiaules, bet šis verslas tapo nuostolingas, todėl reikėjo ieškoti pelningesnės veiklos. 1988 metais Martinkams vieniems iš pirmųjų Telšių rajone pagal Valstiečių ūkio įstatymą buvo atmatuota 21,35 ha žemės.
Pirmoji technika buvo nedidelis traktoriukas, todėl šienauti reikėjo dalgiais, o grėbti — grėbliais. Bet nestigo didelio užsidegimo darbuotis bet kokiomis sąlygomis. „Vyriausiojo sūnaus Nerijaus galva nekyšojo už traktoriuko vairo, kai jis veržte veržėsi į talką“,— prisiminė Augustinas.
Vėliau pavyko įsigyti buvusio ūkio karvių fermą, kurią rekonstravo savo lėšomis, o įrenginėjo gavę europinę paramą. Fermoje labai praverčia melžimo aikštelė, kur šiuo metu melžiama apie 100 piendavių. „Tačiau šiam ūkiniam pastatui reikia nuolatinės priežiūros, taip pat jau atėjo laikas keisti stogo dangą, kuri gana brangiai kainuoja“,— statybininko žvilgsniu Augustinas vertino fermos būklę.
Ūkininkų karvučių banda kontroliuojama, jie dalyvauja kasdienėje pieno mėginių paėmimo tvarkoje. Jau ketvertą metų Martinkai puoselėja ekologinį ūkininkavimą. Jie patenkinti bendradarbiavimu su „Žemaitijos pienu“, nes įmonė visuomet pagal nustatytą grafiką superka pieną ir laiku už jį atsiskaito. Kaunataviškių vardai su pagarba tariami konkursuose „Metų ūkis“, o ūkininkų šventėse, kur pagerbiami geriausi ūkininkai, bendradarbiaujantys su „Žemaitijos pienu“, jie apdovanojami įvairiais prizais.
Sūnaus Nerijaus planuose, jeigu niekas jų nesutrukdys įgyvendinti,— naujos fermos statyba. Kitas sūnus Karolis — jaunasis ūkininkas, labiau besidomintis augalininkyste. Žinoma, sūnūs visada tėvams skuba į pagalbą. O Karolis daug kam įsiminė dalyvaudamas praėjusios kadencijos Seimo rinkimuose. Net į antrąjį rinkimų turą buvo įkopęs ir labai sėkmingai sudalyvavęs.
Šeima — didžiausia atspara
Edita ir Augustinas, be sūnų, užaugino ir dukrą Viktoriją, kuri sėkmingai darbuojasi vadybininke. Šeimoje — jau penketas anūkų. Neseniai visa susirinkusi šeima su gimtadieniu sveikino vyriausiąjį septynmetį anūką Augustiną. Jis, kaip ir senelis Augustinas, gimtadienius švenčia gegužės mėnesį, tik anūkas šio mėnesio 10-ąją dieną, o senelis — 28-ąją.
Šeimos galvai Augustinui šiemet jau 70-asis gimtadienis. Šia proga darbštų ūkininką sveikina „Žemaitijos pieno“ bei Lietuvos pieno ūkių asociacijos vadovybė, linkėdami jam ir visai šeimai toliau taip puikiai ūkininkauti bei įgyvendinti naujas savo svajones.