© 2014 dizaino propaganda    >>>     Tel: +370 68608249      >>>    LIETUVOS PIENO ŪKIŲ ASOCIACIJA. Sekite mus čia:

LIETUVOS PIENO ŪKIŲ ASOCIACIJA

 

Apgailestauju, kad delsiau

 

www.lpua.lt > Straipsniai >Apgailestauju, kad delsiau

2015-12-07

 

Pienas ir jo produktai — vienas iš svarbių mūsų kasdienės mitybos dalių. Jame yra visų lengvai įsisavinamų maisto medžiagų, reikalingų organizmui augti ir vystytis. Svarbiausi veiksniai, lemiantys pieno kokybę,— sveika karvė, kokybiški pašarai, geros gyvulių laikymo sąlygos, pieno indų švara ir tinkama melžimo technologija. 

 

            Nepriekaištingas kvapas ir skonis yra svarbiausias vartotojų reikalavimas. Taip pat labai svarbu, kad produktai ilgai išsilaikytų ir būtų saugūs. Iš pieno, kuris neatitinka nustatytų standartų, pagaminti konkurencingų ir saugių pieno produktų neįmanoma. Nukenčia visi: gamintojui mažiau sumokama, nes krenta primilžis ir kaina, įmonė kenčia dėl mažėjančios gaminamų produktų išeigos, o galiausiai lieka nepatenkintas vartotojas.

       Pagrįstai džiaugiamės tais, kurie siekia aukščiausio rezultato, supranta partnerystės svarbą, gamina sveiką ir kokybišką pieną.

      Geriausiai pieno kokybės reikalai atsiskleidžia ūkininkams nusprendus dalyvauti kasdienėje pieno mėginių surinkimo tvarkoje. Tai akivaizdžiai pajuto tie ūkiai, kurie naudojasi šia pieno mėginių surinkimo tvarka.

           Vieno tokio ūkio šeimininkas Vidmantas Stulpinas, įsikūręs Telšių rajono Degaičių seniūnijos Pasvaigės kaime, mielai sutiko pasidalinti  patirtimi, kaip jam sekasi ūkininkauti, imant pieno mėginius iš kiekvienos pieno siuntos.

           Vidmantas kasdienėje pieno mėginių surinkimo tvarkoje dalyvauja apie pusmetį. „Dabar apgailestauju, kad anksčiau nepradėjau, kai paragindavo „Žemaitijos pieno“ Žaliavos pirkimo vadybininkas Valdas Adomauskas dalyvauti šioje tikrai ūkininkams palankioje pieno mėginių surinkimo tvarkoje“,— prisipažino degaitiškis.

         Naujovė jam atnešė nemenką naudą, nes gaunami priedai už pieno kokybę, baltymingumą ir logistiką pastorino piniginę. Priedo dydį už logistiką lemia atstumas nuo pieno ūkio iki perdirbimo įmonės. Kuo jis mažesnis, tuo priedas didesnis. Tokiu būdu degaitiškis, įsikūręs netoli „Žemaitijos pieno“ bendrovės, gerokai išlošia. Tačiau didžiausią padidėjusių pajamų dalį sudaro priedas už kokybę, todėl dėl jos tikrai verta pasistengti.

       „Svarbiausia žinau, koks pienas bėga iš karvių, todėl galima laiku užbėgti už akių netikėtumams, kad ligotų karvių pienas nesusimaišytų su geru,— patenkintas tyrimo operatyvumu pasakojo ūkininkas. — Be to, nereikia atskirai kontroliuoti bandos ir už tai pinigus mokėti. — Dabar net smagu išgirsti iš kitų ūkininkų, kad bendrovė man už superkamą pieną moka gerai. Tai atnešė ne kas kitas, o dalyvavimas kasdienėje pieno mėginių surinkimo tvarkoje ir už gerus rodiklius gaunami priedai“,— šypsodamasis pasakojo ūkininkas.

          Vidmanto planuose — didinti bandą. Žinoma, ir fermą reikėtų plėsti ar naują statyti. Pasak ūkininko, jo pieno ūkis visą laiką bendradarbiauja su „Žemaitijos pieno“ bendrove. „Niekur nelaksčiau ir nelakstau, nors pasiūlymų iš kitur būna“,— prisipažino Vidmantas. Jo mama irgi pieną tiekė „Žemaitijos pienui“.

        Dešimt metų Vidmantas su žmona Daina karves melžė patys, o dabar sutuoktinė augina vienerių metukų sūnelį Armandą. Šeimoje dar yra dvi dukros — Samanta ir Julija. Pastaroji labiau linkusi prie ūkiškų darbų ir gyvulininkystės. Kas užaugs iš atžalų, pasak tėvų, dar nėra aišku. Juk gyvenimas visuomet pateikia savų iššūkių.