LIETUVOS PIENO ŪKIŲ ASOCIACIJA
Sodybą saugo ąžuolinė meška
www.lpua.lt > Straipsniai >Sodybą saugo ąžuolinė meška
2016-01-25
Antanui Lešinskui, įsikūrusiam Draudenių kaime, tėviškę mena sodybos aplinką papuošę įstabūs ąžuoliniai dirbiniai, kuriuos padovanojo galingas tėvonijos šimtametis ąžuolas, neatlaikęs dar galingesnės vėtros, praūžusios pro Žygaičių kraštą gal prieš trejetą ar ketvertą metų.
Antano tėviškė -- apie 1,5 kilometro nuo Draudenių -- Vilusčių kaime. Tuometis viesulas ne tik šimtametį tėviškės ąžuolą įveikė, bet vienam ūkininkui tvartą visiškai nunešė. Žmogus tik spėjo su dukrele pargriūti tarp mūro ėdžių, kurios ir išgelbėjo nuo nelaimės.
Galiūnas medis nebuvo paleistas per kaminą. Auksarankis kraštietis meistras Robertas iš jo išdrožė ne tik didžiulę mešką, su kuria pats mitologinis Telšių miesto įkūrėjas Džiugas galėtų galynėtis, bet ir milžinui gurkšnoti tinkantį ąsotį, klumpes. Kitame sodybos pakraštyje ąžuolines akis „varto“ pelėda. O kas liko iš galiūno ąžuolo šakų -- išėjo erdvi pavėsinė.
Vasarą šios ąžuolinės grožybės skendi žalumynuose ir gėlėse. Jas labai myli ir aplinką prižiūri Antano žmona Rūta. Ir jaukiuose namuose gėlių netrūksta.
Sutuoktinė -- irgi iš Tauragės krašto -- Ruikų. Šiemet gegužės 11-ąją pora švęs savo santuokos 20-metį. Kolūkių gyvavimo laikais Antanas dirbo Žygaičiuose traktorininku, o Rūta Sartininkuose -- buhaltere. Antanas augo su dviem broliais -- Remigijumi, kuris tebegyvena tėviškėje, ir Jonu, šiuo metu įsikūrusiu Šilutės rajone, Sausgalviuose. Gerokai didesnė Rūtos tėvelių šeimyna, išauginusi net aštuonetą vaikų: keturis sūnus ir tiek pat dukrų. Rūta su Antanu džiaugiasi, kad jie visi įsikūrę toje pačioje seniūnijoje, o ne išsiblaškę po svetimus kraštus.
Lešinskai išaugino dvejetą vaikų: dukra Raminta -- Veterinarijos akademijoje studijuoja maisto saugą, o 16-metis Erlandas -- dar moksleivis. Jam ypač patinka darbuotis su kompiuteriu ir perprasti kuo daugiau jo paslapčių.
Į pienininkystės verslą šeima pasuko gal prieš dešimtmetį. Plėstis padėjo dalyvavimas europinėse paramos programose -- Pieno direktyvos ir Žemės ūkio valdų modernizavimo. Įsigijo įrangos pienininkystės ūkiui ir žemės ūkio technikos. Nemažai reikėjo paplušėti rekonstruojant buvusį kolūkio sandėlį į fermą. Čia įrengta ir pieno linija, o piendaves kruopščiai melžia pati šeimininkė Rūta. Užtat ir pieno kokybė gera.
Atėjo eilė ir gyvenamajam namui, į kurį Antano tėvai buvo persikėlę 1987 metais. Neatpažįstamai pasikeitė po rekonstrukcijos jo išorė ir vidus. Dabar čia jauku ir erdvu.
„Matote tuos mūrininkus,-- mostelėjo ranka Antanas į gretimai stovinčius nuo laiko papilkėjusius namus,-- taip ir mūsiškis anksčiau atrodė“,-- pasakojo ūkininkas.
Žinoma, paplušėti reikėjo daug ir nesižvalgant į laikrodį, o tik regint patekant ir leidžiantis saulę. Padėjo brolis Remigijus, kaimynai. O ir šiuo metu prie ūkio darbų labai praverčia Rūtos brolio Izidoriaus pagalba. Per darbymečius padėti atskuba puikūs kaimynai Petras Sudeikis ir Linas Užpelkis. Savo ruožtu jie visuomet gali pasikliauti Antano parama.
Rūta ir Antanas niekuomet nevengė darbo ir naujovių. Kai „Žemaitijos pieno“ Žaliavos pirkimo vadybininkė Karolina Gečaitė pasiūlė jiems dalyvauti kasdienėje pieno mėginių surinkimo tvarkoje, ūkininkai sutiko ir dabar labai dėkingi kompetentingai specialistei, įdėjusiai daug darbo, siekiant rezultato. K.Gečaitė dabar patenkinta, o pradžia buvusi ne iš lengvųjų, bet bendros pastangos atnešė gerų vaisių. Dabar ūkininkai labai patenkinti naująja tvarka, kuri motyvuoja dar geriau ūkininkauti. „Visuomet dirbome sąžiningai, niekuomet net į galvą nekildavo minčių keisti mėginius, bet kasdienė pieno mėginių surinkimo tvarka leidžia matyti, kas dedasi tavo bandoje ir ką reikia dar nedelsiant nuveikti, norint gerinti pieno kokybę“,- sakė Antanas.
Jo nuomone, esmė glūdi subalansuotuose pašaruose, jų racione. Ūkininkai prisiruošia savo pašarų, daugiausiai juos rulonuoja. Grūdinėms kultūroms nuimti samdo kombainą.
Rūta ir Antanas -- bendruomeniški žmonės. Tai liudija Žygaičių seniūno Vytauto Juškos padėkos už bendruomeniškumo puoselėjimą, žinoma, ūkininkai giriami ir už gražiai tvarkomą sodybos aplinką.
Tik gaila, kad Draudeniai tuštėja, iš daugelio sodybų kaminų jau neberūksta dūmai, nebesikuria jaunieji ūkininkai. Gerai būtų, jei kuo daugiau jaunų žmonių nepaliktų gimtųjų Draudenių.
aut. A.Dačkevičius