top of page

LIETUVOS PIENO ŪKIŲ ASOCIACIJA

 

 

Visuomet laimi atkaklieji

 

www.lpua.lt > Straipsniai >Visuomet laimi atkaklieji

2016-03-02

 

Užsukus į Tauragės rajono Žygaičių seniūnijos Dirvonėnų kaimą, akį patraukia gamtos prieglobstyje graži sodyba. Čia įsikūrę ūkininkai Alma ir Viktoras Rumbučiai. Ne vieni — po tuo pačiu stogu ir jų sūnus Audrius su žmona Loreta bei dvejomis atžalomis. 

 

         Sodybos šeimininkė Alma kolūkių gyvavimo laikais net 15 metų išdirbo fermos vedėja, mat apie gyvulininkystę puikiai nusimano — yra įgijusi zootechnikės profesiją. Jos sutuoktinis Viktoras — iš Plungės rajono Šateikių krašto. Atvykęs į Almos tėviškę, dirbo traktorininku toje pačioje fermoje, kuriai vadovavo žmona. Tiesa, dabar Almos tėviškė, kurioje ne tik jos tėvai, bet ir seneliai gyveno — visiškai neatpažįstama. Ją mena tik netoliese nuo didžiulio naujo gyvenamojo namo stūksantis namelis, kurį nugriauti vis dar trukdo sentimentai praeičiai. Įspūdingo namo pamatai buvo pradėti kloti 2008 metais, o 2011-aisiais jau atšvęstos įkurtuvės. Visa šeima prie statybų dirbo su didžiuliu užsidegimu. „Tik sienos išmūrytos ir stogas uždengtas ne mūsų rankomis, o visa kita sukūrėme patys“,— šypsodamasi pasakojo Alma.

Tryškių ceche (iš dešinės) Mečislovas Daržinskas, pieno priėmėja Stefanija Mažeikienė ir kabineto gilumoje - tuomet jaunoji specialistė Vanda Mikalauskienė

      Sūnus Audrius, pasirodo, nagingas apdailininkas, net ir elektrikas, o šeimos moterys — kūrybingos dizainerės. Dabar su didžiule meile ir kūrybiškumu sukurtas pastato interjeras alsuoja jaukumu.

        Šeima, be Audriaus, užaugino dar ketvertą vaikų. Dukra Lina įsikūrė Kauno rajone. Ji dirba pašte, bet šiek tiek ir ūkininkauja. Kita duktė gyvena Tauragėje ir dirba notarinėje kontoroje. Du kiti sūnūs irgi verčiasi Tauragėje.

    Tėvai patenkinti, kad vaikai nepasklido po užsienio kraštus. „Labai džiaugiamės gyvendami ir dirbdami Lietuvoje, nesame milijonieriai, bet ir duonos niekas iš mūsiškių nestokoja“,— pasakojo Alma.

      Ji prisiminė apie nelengvą gyvenimo pradžią. Augo vaikai, reikėjo juos į mokslą leisti, tai šeima ir bulves, ir daržoves augino, kad tik galėtų išsiversti.

   Ūkininkavimo pradžia prasidėjo nuo 4 karvių, sutuoktinio traktoriukas buvo rekordinio amžiaus — gal 40 metų. Bet atkaklumas darė stebuklus. Pirko iš žmonių veršelius, dar ir savo prieauglio prisiaugino. Taip ir plėtėsi banda. 2006 metais ypač pagelbėjo dalyvavimas Pieno ir Nitratų direktyvų programose. Įsigyta įrangos pienininkystės ūkiui, įrengta mėšlidė ir kt. Daug savo lėšų reikėjo pakloti statant naują fermą. Patys projektą sukūrė. Tai sulaukdavo ūkininkų delegacijų, panorusių pasisemti patirties. Nemažai naudos davė ir dalyvavimas Žemės ūkio valdų modernizavimo programoje.      

        Jaukią gyvenamąją aplinką pagyvina tvenkinys, pernai pastatyta rąstinė pirtelė. Ypač gražiai vaizdas atsiveria iš namo balkono. Neveltui Rumbučių sodyba pripažinta tarp gražiausių seniūnijoje.

        O kiek džiaugsmo ir klegesio būna, kai sulekia net 9 anūkai. Seneliams, pernai lapkritį atšventusiems savo bendro gyvenimo 45-metį, be galo miela būti tarp saviškių, kuriems gimtasis kraštas taip pat labai brangus ir mielas.

aut. A.Dačkevičius

bottom of page