(2014-08-25)

Viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai, kad vienoje Vilniaus ligoninių mirusi pacientė galėjo sirgti kempinlige, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad Lietuvoje galvijų spongiforminė encefalopatija arba kempinligė niekuomet nebuvo pasireiškusi ar diagnozuota.

Ypatingai griežta šios ligos stebėsena Lietuvoje vykdoma nuo 2000 metų. Per tą laiką Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute iš viso ištirta daugiau kaip 800 tūkst. mėginių šiai ligai nustatyti. Tiriami visi sveiki skerdžiami galvijai, vyresni kaip 72 mėnesių amžiaus, priverstinai paskersti galvijai, vyresni kaip 48 mėnesių amžiaus, nugaišę galvijai ir kiti padidintos rizikos grupei priklausantys galvijai, avys ir ožkos – vyresnės kaip 18 mėnesių amžiaus. Tiriami ne tik Lietuvoje užauginti, bet ir iš kitų šalių atvežti gyvūnai.

„Per 14 stebėsenos metų nebuvo nustatyta nė vieno teigiamo šios pavojingos užkrečiamosios ligos atvejo. Viena svarbiausių galvijų kempinligės plitimo priežasčių – galvijams skirti pašarai, jei į jų sudėtį įeina užkrėstų gyvūnų audinių dalys, pvz., kaulų miltai. Todėl Lietuvoje uždraustas mėsos kaulų miltų, kraujo miltų, pašarų priedų, kurių sudėtyje yra šių medžiagų, importas, jų naudojimas gyvulių, paukščių ir žuvų pašarų gamybai. Kiekvienais metais atliekami keli šimtai pašarų tyrimų, todėl esame visiškai tikri, kad Lietuvoje prekiaujama saugia jautiena, ir įtarti, kad pavojinga liga galėjo būti užsikrėsta dėl nesaugios jautienos, nėra jokio pagrindo“, – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius.

Direktoriaus teigimu, tai, kad viešojoje erdvėje yra paskelbiamos tariamos ar galimos diagnozės, nesulaukus net preliminarių tyrimų rezultatų, yra labai neatsakinga. „Pranešimai apie pavojingas užkrečiamas gyvūnų  ligas, o ypač apie tokias, kuriomis gali sirgti ir žmonės, turėtų būti skelbiami tik 100 proc. įsitikinus diagnozės tikslumu. Pastaraisiais metais girdėjome ne vieną hipotezę, esą, žmonės užsikrėtė juodlige, kempinlige ar karvių raupais. Nė viena iš šių hipotezių nepasitvirtino, nes Lietuvoje šios ligos niekada nebuvo

registruojamos. Tačiau net ir nepagrįsti įtarimai gali formuoti neigiamą nuomonę apie Lietuvą ir pakenkti mūsų šalies prekybiniams ir ekonominiams ryšiams. Juk norint eksportuoti gyvūninius produktus ar gyvūnus į kitas šalis, vienas esminių reikalavimų – palanki užkrečiamųjų gyvūnų ligų situacija šalyje“, - pabrėžė J. Milius.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atkreipia gyventojų dėmesį, kad oficiali diagnozė, kas sukėlė pacientės mirtį, kol kas nėra paskelbta, tad ragina susilaikyti nuo nepagrįstų išvadų ir panikos skleidimo.

                                                                                                                             Žemės ūkio ministerijos informacija.